Spalį bijūnus nupjaunu beveik iki žemės, bet vieną svarbų dalyką palieku: pavasarį krūmas auga tarsi ant mielių

Pageltęs bijūno krūmas rudenį nebeatrodo puošniai: lapai praradę spalvą, dalis stiebų palinkę, o po lietaus visa antžeminė dalis gali priglusti prie žemės. Norisi ją kuo greičiau nukirpti ir sutvarkyti gėlyną. Tačiau bijūnui svarbus ne tvarkymosi kalendorius, o tai, ar lapai jau baigė savo darbą. Kol jie žali, skubotas genėjimas gali atimti dalį medžiagų, kurias augalas kaupia kitam sezonui.

Rudenį žolinius bijūnus galima nupjauti beveik iki dirvos paviršiaus, tačiau būsimas augimas priklauso ne nuo paliktų stiebų aukščio. Po žeme ar visai netoli jos paviršiaus lieka atsinaujinimo pumpurai, iš kurių pavasarį išauga nauji ūgliai. Juos išsaugoti daug svarbiau nei iškirpti kiekvieną sausą stiebo gabalėlį. Tinkamas genėjimas padeda augalą prižiūrėti, tačiau pats savaime negarantuoja nei vešlaus krūmo, nei gausaus žydėjimo.

Kirpkite pagal lapų būklę, o ne vien spalio datą

Tinkamas metas ateina tuomet, kai žolinių bijūnų lapija natūraliai pagelsta, paruduoja ir pradeda nykti. Dažnai tai sutampa su rudens atšalimu, tačiau skirtingose vietovėse ir net skirtingose to paties sklypo vietose augalai gali atrodyti nevienodai. Todėl vien faktas, kad jau spalis, dar nėra priežastis nukirpti žalią, gyvybingą krūmą.

Jeigu dalis lapų vis dar žali, galutinį genėjimą verta atidėti. Tačiau aiškiai pažeistų ar ligotų augalo dalių nereikia laikyti vien tam, kad visi stiebai būtų nukirpti tą pačią dieną. Rudeninio tvarkymo tikslas – pašalinti nunykusią antžeminę dalį, kuo mažiau trikdant patį augalą.

Šios rekomendacijos skirtos žoliniams bijūnams. Sumedėjusių, krūminių bijūnų iki žemės pjauti nereikia: prieš imantis sekatoriaus svarbu žinoti, kokį augalą auginate.

Palikite trumpus stiebelius ir surinkite liekanas

Naudokite švarų, aštrų sekatorių ir stiebus kirpkite maždaug 2–3 centimetrai virš žemės. Nereikia siekti, kad augalo vieta liktų visiškai lygi su dirvos paviršiumi. Trumpi stiebelių likučiai netrukdo rudeniniam sutvarkymui, o bandymas kirpti kuo žemiau didina tikimybę užkabinti tai, kas turi likti nepažeista.

Nupjautos lapijos nepalikite gulėti ant krūmo pagrindo. Surinkite ir aplink augalą susikaupusius bijūnų lapus, ypač jeigu vasarą jie buvo dėmėti ar kitaip pažeisti. Augalų liekanose gali išlikti ligų sukėlėjų, todėl jų pašalinimas yra prasmingesnis darbas nei kruopštus žemės purenimas prie pat šaknų.

Saugokite pumpurus – jų nereikia nei atkasti, nei ieškoti kastuvu

Atsinaujinimo pumpurai yra ta augalo dalis, iš kurios kitą pavasarį pasirodys nauji stiebai. Rudenį jų nereikia specialiai atidengti, valyti ar tikrinti įrankiu. Jei bijūnas nepersodinamas, po genėjimo pakanka palikti jo pagrindą ramybėje.

Tai ypač aktualu tvarkant visą gėlyną, kai kartu norisi perkasti dirvą ar išrauti šalia augančias piktžoles. Kastuvą prie pat krūmo geriau atidėti: neatsargiai įsmeigus galima pažeisti ir pumpurus, ir šaknis. Nedidelę piktžolę saugiau pašalinti atsargiai, nejudinant viso žemės sluoksnio aplink bijūną.

Sodinant ar persodinant žolinius bijūnus, pumpurams paprastai rekomenduojamas maždaug 3–5 centimetrų gylis. Šis orientyras svarbus ir vėliau: nuolat ant krūmo pilama papildoma žemė ilgainiui gali juos palaidoti per giliai.

Storas žemių kauburys nėra geresnė apsauga žiemai

Seniai augančio, gerai įsitvirtinusio bijūno nebūtina kiekvieną rudenį užpilti storu mulčio ar žemės sluoksniu. Taip mėginant apsaugoti augalą nuo šalčio galima pakeisti pumpurų padėtį dirvos paviršiaus atžvilgiu. Per giliai esantys pumpurai gali būti viena iš priežasčių, kodėl krūmas lapoja, bet menkai žydi.

Neseniai pasodintam ar padalytam bijūnui šaltesnėse, atvirose vietose gali praversti lengva apsauga švariu mulčiu. Pavasarį ją reikia laiku pašalinti, kad laikinas uždengimas netaptų nuolatiniu papildomu sluoksniu.

Baigus darbą bijūno vieta turėtų būti švari, su trumpais stiebelių likučiais ir nesuardytu pagrindu. Rudeninė priežiūra čia gana paprasta: sulaukti lapijos nunykimo, nukirpti, surinkti liekanas ir nepažeisti būsimo sezono pumpurų. Daugiau darbo aplink krūmą nebūtinai reiškia geresnį rezultatą.