Lauko čiaupo neuždarius prieš šalnas gali sprogti vamzdis: kaip teisingai paruošti laistymo sistemą žiemai

Didžiausia klaida prieš žiemą – vien užsukti lauko čiaupą ir manyti, kad to pakanka. Jei vamzdyje, žarnoje ar purkštuvų linijoje lieka vandens, per šalčius jis gali užšalti, išsiplėsti ir pažeisti jungtį, čiaupą ar net po žeme esantį vamzdį.

Laistymo sistemą žiemai reikia ne tik išjungti, bet ir pašalinti iš jos vandenį. Tai trumpas darbas rudenį, kuris gali išgelbėti nuo nemalonaus pavasario, kai pirmą kartą atsukus vandenį paaiškėja, kad kažkur po terasa ar lysve atsirado nuotėkis.

Vien užsukti čiaupą neužtenka

Vanduo šaldamas plečiasi. Lauko žarnos dažnai tai atlaiko geriau, nors ir jos gali sutrūkinėti, tačiau kietos plastikinės detalės, metaliniai čiaupai, filtrų korpusai ir siauresnės jungtys yra daug jautresni. Pavojingiausia vieta dažnai būna ne pati matoma žarna, o trumpas vamzdžio ruožas prie išorinės sienos arba žemiausioje laistymo sistemos vietoje.

Ypač rizikuoja tie, kurių lauko čiaupas yra prijungtas prie vandentiekio namo viduje ir neturi nuo šalčio apsaugotos konstrukcijos. Užsuktas lauko čiaupas sulaiko vandenį vamzdyje, todėl šaltis vis tiek gali padaryti savo darbą.

Pirmiausia uždarykite vandenį iš vidaus

Ieškokite vidaus uždarymo vožtuvo, kuris tiekia vandenį būtent į lauko čiaupą ar laistymo sistemą. Jis gali būti katilinėje, rūsyje, techninėje patalpoje, po kriaukle ar prie vandens įvado. Uždarius šį vožtuvą, lauke esantis čiaupas turi būti atsuktas, kad iš vamzdžio išbėgtų likęs vanduo ir į vidų patektų oro.

Jei šalia vidaus vožtuvo yra mažas išleidimo varžtas ar drenažo čiaupelis, jis skirtas būtent tam vamzdžio ruožui ištuštinti. Po juo pakiškite indą arba skudurą, atsargiai atidarykite ir palaukite, kol vanduo nustos tekėti. Jei nesate tikri, kurį vožtuvą sukti, geriau neskubėti – supainiojus galima be reikalo išleisti vandenį iš kitos namo sistemos.

Lauko čiaupo neuždarius prieš šalnas gali sprogti vamzdis: kaip teisingai paruošti laistymo sistemą žiemaiNuotrauka: Pexels / Wanchai Thiantanawat

Žarnas ir laistymo įrangą paruoškite atskirai

Palikta žarna atrodo menkniekis, tačiau joje susikaupęs vanduo per žiemą gali sugadinti ir pačią žarną, ir prie čiaupo prisuktą jungtį. Išjungus vandens tiekimą, žarną atjunkite, ištieskite arba pakelkite jos galus, kad vanduo išbėgtų. Tada susukite ją laisvai ir perneškite į sausą vietą, kur ji nešals.

Laistytuvus, purkštuvus, greitąsias jungtis, filtrus ir laikmačius taip pat verta nuimti. Baterijomis veikiantį laistymo valdiklį laikykite sausai, o filtrų talpas ištuštinkite pagal jų gamintojo nurodymus. Automatinės požeminės sistemos vožtuvai ir linijos dažniausiai ruošiami išpučiant vandenį oru, tačiau tai reikia daryti atsargiai: per didelis slėgis gali sugadinti sistemą, todėl tokį darbą saugiau patikėti ją prižiūrinčiam specialistui.

Keturi žingsniai prieš pirmą rimtesnį šaltį

• Uždarykite vandens tiekimą į lauko čiaupą ar laistymo sistemą iš namo vidaus.
• Atsukite lauko čiaupą ir, jei yra, atidarykite vidaus išleidimo angą, kad nutekėtų vandens likučiai.
• Atjunkite žarnas, purkštuvus ir laikmačius, išpilkite iš jų vandenį bei perkelkite į nešąlančią patalpą.
• Patikrinkite, ar lauko čiaupas po ištuštinimo paliktas atviras – taip į jį nepateks užsilikęs vanduo ir slėgis nesikaups užšalimo metu.

Šį darbą verta atlikti ne tada, kai jau spaudžia stiprus šaltis, o vos pasibaigus aktyviam laistymo sezonui ir artėjant pirmosioms šalnoms. Jei vandentiekio vamzdis jau buvo užšalęs, jo šildyti atvira liepsna negalima – pastebėjus įtrūkį, vandens nepraleidžiantį čiaupą ar drėgmę prie sienos, reikia užsukti vandenį ir kviesti santechniką.

Rudenį išleistas vanduo iš laistymo sistemos reiškia vieną paprastą dalyką: pavasarį galėsite ramiai atsukti čiaupą, o ne ieškoti, kur per žiemą trūko vamzdis.