Lapkričiui piešiamas nemalonus scenarijus: Lietuvoje daugiau rūpesčių gali sukelti ne sniegas, o vos matomas ledas

Dažni krituliai, šlapdriba ir po atodrėkio sugrįžtantis šaltis – toks lapkričio scenarijus aprašomas užsienio publikacijoje, kurioje kalbama ir apie galimą įprastų kritulių normų viršijimą. Tačiau pateikta informacija neleidžia teigti, kad būtent Lietuvoje laukia rekordiniai krituliai ar dešimties laipsnių šaltis: nenurodyti konkretūs mūsų šalies skaičiavimai, o dalis teiginių apima plačius regionus. Lietuvos gyventojams praktiškai svarbiausia pasiruošti galimiems temperatūros svyravimams, kai vakare šlapia danga iki ryto gali tapti slidi.

Daug lietaus dar nereiškia, kad visas lapkritis bus vienodas

Paskutinį rudens mėnesį nemalonumų gali sukelti kelių reiškinių derinys. Lietus permirkdo aplinką, silpnas vėjas nepadeda jai išdžiūti, o trumpomis dienomis saulė ne visada spėja pašalinti drėgmę nuo takų ir kiemų. Vėliau temperatūrai nukritus žemiau nulio, susidaro sąlygos apledėjimui, nors sniego aplink gali visai nebūti.

Publikacijoje teigiama, kad kai kur kritulių kiekis gali gerokai viršyti įprastas klimato normas. Vis dėlto tokį teiginį prasminga vertinti tik žinant, kuriai vietovei ir kokiam laikotarpiui jis taikomas. Drėgnesnis mėnuo vienoje regiono dalyje savaime neparodo, kiek lis Klaipėdoje, Kaune ar Utenoje.

Net ir mėnesio kritulių perteklius nepasako, kad lis kasdien. Didelę jo dalį gali sudaryti keli gausesni lietaus epizodai, tarp kurių pasitaikys sausų dienų. Todėl planuojant keliones, darbus kieme ar kapinių lankymą daugiau naudos suteiks artimiausių dienų prognozė nei bendras viso lapkričio apibūdinimas.

Pavojingiausias rytas gali ateiti be jokio snygio

Šlapias asfaltas ir tamsus asfaltas vairuotojui iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti panašiai, tačiau sukibimas bus visai kitoks, jeigu paviršių padengs plonas ledas. Ypač atidžiai reikėtų vertinti tiltus, viadukus, pavėsingas atkarpas ir vietas, kur per dangą teka vanduo. Oro temperatūra prie namo dar ne visada tiksliai atspindi kelio paviršiaus būklę.

Reikia atskirti ir skirtingus apledėjimo būdus. Lijundra susidaro, kai peršalę lietaus lašai užšąla palietę paviršių, o po lietaus ar atlydžio likęs vanduo gali sušalti vėliau, atvėsus dangai. Abiem atvejais aplinka gali tapti pavojinga, tačiau vien iš šlapdribos prognozės negalima spręsti, kad būtinai bus lijundra.

Pėstiesiems verta pasirūpinti gerai sukimbančiais batais ir rytais neskubėti ant laiptų ar nuolydžių. Prie namų naudinga iš anksto turėti dangai tinkamos barstymo medžiagos, o lauko apšvietimą patikrinti dar sausu oru. Jei vanduo nuolat kaupiasi ties įėjimu, reikėtų pašalinti jo tekėjimo priežastį, nes kasdienis barstymas problemą spręs tik laikinai.

Pirmas sniegas dar nepasako, kokia bus visa žiema

Publikacijoje minimas sniegas jau lapkričio pradžioje ir stipresnis šaltis kai kuriuose regionuose. Lietuvos skaitytojui šių teiginių nereikėtų automatiškai pritaikyti savo gyvenamajai vietai. Pirmas snygis, pastovi sniego danga ir ilgalaikis atšalimas yra skirtingi dalykai, todėl vienas baltas rytas dar nereiškia prasidėjusios žiemos.

Lietuvoje ruošiantis permainingiems orams pravartu numatyti ir drėgnesnes, vėjuotas dienas, ir galimą pašalimą. Pajūryje kelionę gali apsunkinti vėjas bei prastas matomumas per lietų, o nuo jūros nutolusiose vietovėse daugiau dėmesio gali pareikalauti rytinis apledėjimas. Konkrečios sąlygos priklausys nuo tuo metu vyraujančių oro masių, debesuotumo ir vėjo.

Automobilyje jau verta turėti ledo grandiklį, patikrinti valytuvus ir naudoti numatomai temperatūrai tinkamą langų plovimo skystį. Svarbu įvertinti ne vien padangų užrašus, bet ir jų būklę bei protektorių. Jei išvažiuojate dar tamsoje, kelionei palikite laiko stiklams visiškai nuvalyti – mažas švarus plotelis prieš vairuotojo akis neužtikrina gero matomumo.

Prieš šlapią ir šaltą laikotarpį verta apeiti namus

Kieme vienas naudingiausių darbų – pašalinti lapus nuo takų, laiptų ir vandens nutekėjimo vietų. Šlapia lapų masė gali būti slidi, o užsikimšę latakai nukreipia vandenį ten, kur jo neturėtų būti. Jeigu jis liejasi ant laiptų ar tako, pašalus ta pati vieta tampa nuolatine ledo juosta.

Reikėtų apžiūrėti ir lietvamzdžių išleidimo vietas, tačiau aukštai esančių latakų nevalyti rizikuojant nukristi. Lauko vandentiekį ir žarnas paruoškite pagal įrangos instrukciją, o jautrius šalčiui daiktus perkelkite į tinkamą patalpą. Vazoninius augalus verta įvertinti pagal jų rūšį, nes ne visiems vienodai tinka tiek šaltis, tiek ilgas stovėjimas vandenyje.

Namuose patikrinkite žibintuvėlį, įkraukite išorinę bateriją ir įsitikinkite, kad žinote, kur laikomi reikalingi kontaktai. Tai paprastas pasiruošimas galimiems elektros tiekimo sutrikimams, o ne ženklas, kad jie būtinai įvyks. Jei nuo elektros priklauso šildymas ar vandens tiekimas, verta iš anksto išsiaiškinti, kaip saugiai elgtis jai dingus.

Lapai ir paukščiai įdomūs stebėti, bet datos nepasako

Prie lapkričio prognozių dažnai pridedama liaudiškų ženklų: ilgai išsilaikiusių lapų, vėluojančių išskristi paukščių ar gausiai atsargas kaupiančių gyvūnų. Tokie pasakojimai yra rudens tradicijų dalis, tačiau jų nereikėtų pateikti kaip patikimo būdo nustatyti artėjančių šalčių stiprumą. Skirtingų augalų ir gyvūnų elgesį veikia daug aplinkybių.

Pavyzdžiui, lapų kritimas priklauso nuo medžio rūšies, augimo vietos, drėgmės ir ankstesnių orų. Spalį pasirodęs uodas taip pat nepatvirtina, kad visa žiema bus švelni. Vienas gamtos pastebėjimas negali pakeisti konkrečios orų prognozės, ypač kai reikia priimti sprendimą dėl kelionės ar apsaugoti turtą.

Artėjant lapkričiui praktiškiausia tikrinti ne vien dienos temperatūrą, bet ir nakties minimumą, kritulių laiką bei perspėjimus. Jei numatoma, kad po lietaus pašals, pasiruoškite dar iš vakaro: nuvalykite taką, pasidėkite tinkamą avalynę ir kelionei suplanuokite daugiau laiko. Tokie veiksmai bus naudingi nepriklausomai nuo to, ar visas mėnuo galiausiai viršys klimato normas.