Sniegas iki stogo: sinoptikai prognozuoja vieną neįprasčiausių žiemų per pastarąjį šimtmetį – ko laukti Lietuvoje

Iki kalendorinės žiemos dar liko nemažai laiko, tačiau pirmosios ilgesnio laikotarpio prognozės jau piešia gana neramų vaizdą. Artėjanti žiema gali būti ne tiek nuolat šalta, kiek labai nepastovi – šiltesnius laikotarpius gali staiga pakeisti stipresnio šalčio bangos, o po gausesnio snygio vos po kelių dienų prasidėti atlydis.

Lietuvoje toks scenarijus būtų ypač nemalonus. Mūsų žiemomis temperatūra ir taip dažnai svyruoja aplink nulį, todėl keli laipsniai į vieną ar kitą pusę gali reikšti visiškai skirtingas sąlygas: vieną dieną lyja, kitą sninga, o trečią visas ant kelių likęs vanduo virsta ledu.

Sinoptikų vertinimu, šaltuoju metų laikotarpiu galima sulaukti ir labai staigių temperatūros pokyčių. Kai kuriais atvejais vos per parą ar dvi temperatūra gali pasikeisti net 15–20 laipsnių. Po neįprastai šiltų dienų gali greitai įsiveržti šaltos oro masės, o paskui lygiai taip pat netikėtai sugrįžti atlydis.

Todėl ši žiema gali nustebinti ne vien šalčiu. Daugiausia problemų gali sukelti būtent nuolatinis orų „mėtymas“ iš vieno kraštutinumo į kitą.

Po šiltesnių dienų šaltis gali ateiti labai greitai

Vienas ryškiausių artėjančios žiemos bruožų gali būti staigūs temperatūros šuoliai. Kelias dienas oras gali laikytis neįprastai šiltas, o tada per trumpą laiką temperatūra smukti 15 ar net 20 laipsnių.

Lietuvoje tai reikštų labai greitai besikeičiančias kelių sąlygas. Pavyzdžiui, dieną gali būti keli laipsniai šilumos ir lyti, o naktį temperatūrai nukritus žemiau nulio šlapi keliai bei šaligatviai per kelias valandas pavirstų slidžia danga.

Dar sudėtingesnė situacija susidarytų tuomet, jei kartu su temperatūros kritimu atkeliautų stiprus vėjas ir šlapias sniegas. Tokios sąlygos pavojingos ne tik vairuotojams. Ant medžių šakų ir elektros laidų besikaupiantis ledas gali juos apsunkinti, todėl padidėja lūžimų ir elektros tiekimo sutrikimų rizika.

Tokios žiemos labiausiai vargina tuo, kad prie vienų sąlygų nespėjama priprasti. Šaltį pakeičia atlydis, po jo vėl grįžta šaltis, o sniegas nuolat tirpsta ir iš naujo užšąla.

Didžiuliai kiekiai sniego per kelias dienas

Kai kur sniego per kelias dienas gali prisnigti 30–50 centimetrų

Dar vienas prognozuojamas šios žiemos išskirtinumas – gausesni snygiai. Kai kuriose vietovėse per trumpą laiką gali susidaryti net 30–50 centimetrų storio sniego sluoksnis.

Svarbiausia tai, kad sniegas neturėtų kristi tolygiai visą žiemą. Kur kas labiau tikėtinos atskiros intensyvios snygio bangos. Kelias dienas gali atrodyti, kad žiemos beveik nėra, o tada per vieną ar dvi paras situacija pasikeistų neatpažįstamai.

Lietuvoje toks snygis reikštų ne tik gražų baltą vaizdą už lango. Didelis sniego kiekis per trumpą laiką apsunkina kelių valymą, gali sutrikdyti viešojo transporto darbą, o sunkus šlapias sniegas tampa papildoma apkrova stogams, medžiams ir elektros linijoms.

Situaciją dar labiau apsunkintų po snygio prasidėjęs atlydis. Sniegas imtų tirpti, keliuose atsirastų vandens, o temperatūrai vėl nukritus žemiau nulio susidarytų storas ledo sluoksnis.

Būtent tokios sąlygos vairuotojams dažnai būna pavojingesnės už paprastą sausą šaltį. Kai kelias atrodo tik šlapias, tačiau iš tikrųjų jau yra padengtas plonu ledu, sukibimas gali dingti beveik akimirksniu.

Lietuvoje didžiausia problema gali būti ne speigas, o temperatūra ties nuliu

Kalbant apie žiemą dažnai pirmiausia įsivaizduojame didelius šalčius, tačiau Lietuvos sąlygomis daug nemalonumų sukelia būtent temperatūra, nuolat besisukanti aplink nulį.

Jeigu kelias dienas laikosi +2 ar +3 laipsniai, sniegas tirpsta ir visur kaupiasi vanduo. Temperatūrai nukritus iki –2 ar –5 laipsnių, visa ši drėgmė užšąla. Po kelių dienų ciklas gali prasidėti iš naujo.

Dėl to galima sulaukti daugiau lijundros, šlapdribos ir pavojingo apledėjimo. Kaimiškose vietovėse, kur keliai valomi rečiau, tokie pokyčiai gali būti juntami dar stipriau.

Namų savininkams verta pagalvoti ir apie stogus bei lietvamzdžius. Kai didelis sniego kiekis dieną pradeda tirpti, o naktį vėl užšąla, prie stogų kraštų ir latakuose gali susiformuoti nemažos ledo sankaupos. Jos ne tik apsunkina konstrukcijas, bet ir gali būti pavojingos žmonėms.

Todėl artėjanti žiema gali pareikalauti daugiau dėmesio ne vien šildymui, bet ir kasdieniams dalykams – nuo takų barstymo iki sniego nuvalymo nuo stogo.

Sniego gali būti labai daug

Šiai žiemai verta pasiruošti dar prieš pirmą rimtą snygį

Jeigu prognozuojamas nepastovus scenarijus išsipildys, blogiausia būtų laukti pirmos rimtos pūgos ir tik tada prisiminti žieminius rūpesčius.

Vairuotojams verta iš anksto įvertinti žieminių padangų būklę, patikrinti akumuliatorių, langų plovimo skystį ir valytuvus. Staiga atėjus šalčiui būtent silpnas akumuliatorius dažnai tampa pirmu nemaloniu siurprizu ryte.

Gyvenantiems nuosavuose namuose pravartu apžiūrėti lietvamzdžius, pasirūpinti sniego kastuvu ir turėti kuo pabarstyti slidžius takus. Jeigu namo stogas žemesnis arba ant jo paprastai kaupiasi daug sniego, verta žinoti, kaip saugiai pašalinti didesnį jo kiekį.

Taip pat nereikėtų nustebti, jeigu ši žiema atrodys tarsi sudaryta iš kelių visiškai skirtingų sezonų. Vieną savaitę gali priminti vėlyvą rudenį, kitą – tikrą sausio speigą, o dar po kelių dienų termometrai vėl rodys pliusą.

Būtent toks nepastovumas ir gali tapti didžiausiu 2026–2027 metų žiemos išbandymu. Ne nuolatinis ekstremalus šaltis, o staigūs temperatūros kritimai, gausaus sniego bangos, atlydžiai ir po jų susidarantis ledas gali sukelti daugiausia problemų.

Todėl kol iki žiemos dar yra laiko, jos laukti verta ne su baime dėl „sniego iki stogo“, o su paprastu pasiruošimu. Jei prognozės pasitvirtins, ši žiema Lietuvoje gali būti viena tų, kai ryte pažvelgus pro langą oro sąlygos bus visai kitokios nei vakare.