Trys naudingi automobilio mygtukai, kuriuos dauguma vairuotojų pamiršta naudoti

Oro recirkuliacija, galinio stiklo šildymas ir traukos kontrolės valdymas gali praversti labai skirtingose situacijose: važiuojant paskui dūmijantį automobilį, ryte valant aprasojusį stiklą ar bandant išjudėti iš puraus sniego. Tačiau naudingas mygtukas neturėtų būti spaudžiamas vien iš įpročio. Vieną funkciją kartais verta trumpam įjungti, kitą – palikti veikti įprastu režimu, o trečios galimybes pirmiausia pasitikrinti automobilio instrukcijoje.

Traukos kontrolė: išjungti kartais padeda, tačiau ne važiuojant slidžiu keliu

Mygtukas su slystančio automobilio simboliu, dažnai papildytu užrašu „OFF“, susijęs su traukos kontrolės arba stabilumo sistemų valdymu. Jo paskirtis skirtinguose automobiliuose gali skirtis. Todėl vien iš panašaus simbolio negalima spręsti, kad paspaudus visur bus išjungta ta pati funkcija.

Traukos kontrolė riboja pernelyg didelį varančiųjų ratų prasisukimą: sistema gali sumažinti variklio galią ar pristabdyti atskirą ratą. Įprastai tai naudinga, tačiau įstrigus puriame sniege ar smėlyje kai kuriems automobiliams išjudėti reikia šiek tiek daugiau ratų prasisukimo. Laikinas traukos kontrolės išjungimas gali padėti tik tam tikromis sąlygomis, o ne savaime pagerinti padangų sukibimą.

Čia svarbu nepainioti dviejų situacijų. Bandymas lėtai išvažiuoti iš užpustytos stovėjimo vietos nėra tas pats, kas važiavimas apsnigtu keliu. Važiuojant slidžia danga nereikėtų išjungti pagalbinių sistemų tikintis, kad automobilis taps saugesnis ar lengviau valdomas.

Jeigu jūsų automobilyje yra sniegui, smėliui ar kitai dangai skirtas režimas, pirmiausia pasitikrinkite jo naudojimo rekomendacijas. Taip pat išsiaiškinkite, kuo skiriasi trumpas mygtuko paspaudimas ir ilgesnis palaikymas, jeigu gamintojas numato tokias funkcijas. Išvažiavę iš sunkios vietos grąžinkite įprastus nustatymus pagal instrukciją.

Oro recirkuliacija: padeda nuo kvapų, bet gali prisidėti prie rasojimo

Automobilio kontūras su viduje besisukančia rodykle žymi oro recirkuliaciją. Ją įjungus ribojamas lauko oro tiekimas, o vėdinimo sistema daugiausia naudoja salone esantį orą. Ši funkcija praverčia, kai trumpam tenka važiuoti per dulkes ar paskui nemalonų kvapą skleidžiančią transporto priemonę.

Vis dėlto recirkuliacija nėra visiška apsauga nuo dūmų ar kenksmingų dujų. Jei priekyje matote tirštus dūmus ar kitą pavojų, nereikėtų manyti, kad pakaks paspausti mygtuką ir saugiai važiuoti toliau. Ji skirta oro tiekimui valdyti, o ne pavojingai aplinkai padaryti nepavojingą.

Lietuvišką rudenį dažniau išryškėja kita šio režimo pusė. Į saloną patenka šlapi batai, drėgni skėčiai ir vanduo nuo drabužių, todėl ilgai naudojant recirkuliaciją gali pradėti rasoti langai. Tokiu atveju reikia tiekti lauko orą ir pasirinkti stiklų rasojimo šalinimo režimą.

Kai kuriuose automobiliuose klimato sistema dalį nustatymų pakeičia automatiškai. Todėl, įjungus priekinio stiklo apipūtimą, recirkuliacijos režimas gali išsijungti pats. Jei langai vis tiek nuolat rasoja, verta ieškoti drėgmės šaltinio, patikrinti salono filtrą ir vėdinimo sistemos veikimą.

Galinio stiklo šildymas: patikrinkite ir veidrodėlius

Stačiakampio su aukštyn kylančiomis banguotomis rodyklėmis simbolis paprastai žymi galinio stiklo šildymą. Stikle esantys elektriniai elementai padeda pašalinti kondensatą, šerkšną ir ploną ledo sluoksnį. Ši funkcija ypač naudinga vėsų, drėgną rytą, kai galinis stiklas lieka nepermatomas net pradėjus šilti salonui.

Kai kuriuose modeliuose tuo pačiu mygtuku įjungiamas ir išorinių veidrodėlių šildymas. Kituose jis valdomas atskirai, pavyzdžiui, veidrodėlių reguliavimo jungikliu. Jei veidrodėliai ilgai lieka aprasoję, pirmiausia verta išsiaiškinti jų valdymą, o ne iš karto įtarti gedimą.

Storo sniego sluoksnio nereikėtų palikti vien šildymo elementams. Prieš kelionę stiklą atsargiai nuvalykite tinkamomis priemonėmis ir pasirūpinkite matomumu į visas puses. Šildymą išjunkite, kai jo nebereikia, jeigu sistema to neatlieka automatiškai.

Įstrigus svarbiau sustoti ir įvertinti padėtį

Jeigu ratai sukasi, o automobilis nejuda, stipriau spausti akceleratorių dažniausiai nėra gera pradžia. Taip galima dar giliau išrausti sniegą ar purvą ir padidinti apkrovą automobilio mazgams. Pirmiausia pašalinkite kliūtį, o tik tada bandykite išvažiuoti.

Jei saugu, nukaskite sniegą prieš varančiuosius ratus ir už jų, taip pat patikrinkite, ar automobilio dugnas nesiremia į suspaustą sniegą. Sukibimui gali padėti tam skirti takeliai. Prieš juos naudodami įsitikinkite, kad aplink nėra žmonių, kuriems iš po ratų išmestas daiktas galėtų pataikyti.

Automobilio siūbavimas pirmyn ir atgal tinka ne visiems modeliams bei transmisijoms, todėl tokį būdą taikykite tik pagal gamintojo nurodymus. Neperjunkite važiavimo krypties, kol automobilis ar ratai dar juda. Jei keli atsargūs bandymai nepadeda, nutraukite juos ir kvieskite techninę pagalbą – papildomas mygtuko paspaudimas nepašalins po dugnu suspausto sniego ar gilių provėžų.