Brangesnis bilietas neapsaugo nuo vėlavimo: analizė parodė, kuo skiriasi pigių ir tradicinių oro linijų skrydžiai

Už skrydį sumokėjus daugiau norisi tikėtis ir sklandesnės kelionės, tačiau bilieto kaina punktualumo negarantuoja. „AirHelp“ analizėje pigių skrydžių bendrovių keleiviai rečiau susidūrė su atšaukimais, bet vertinant visus sutrikimus, įskaitant vėlavimus, abiejų grupių rezultatai buvo panašūs. Svarbi išlyga Lietuvos keliautojams: pateikti rodikliai susiję su skrydžiais iš Vokietijos, todėl jų negalima laikyti Vilniaus, Kauno ar Palangos oro uostų statistika.

Atšaukimų mažiau, bet vėlavimų problema niekur nedingsta

Komercinė keleivių teisių gynimo bendrovė „AirHelp“ įvertino 20 oro linijų duomenis už laikotarpį nuo 2025 metų rugpjūčio 1 dienos iki 2026 metų rugpjūčio 1 dienos. Analizėje lygintos pigių skrydžių ir tradicinės oro linijų bendrovės. Tai pasirinktos imties rezultatai, o ne visų pasaulio vežėjų patikimumo įvertinimas.

Skrydžių atšaukimai paveikė 2,9 proc. analizuotų tradicinių oro linijų keleivių ir 0,5 proc. pigių skrydžių bendrovių keleivių. Šioje imtyje skirtumas siekė beveik šešis kartus. Tačiau mažesnė atšaukimo tikimybė dar nereiškia, kad lėktuvas būtinai pakils ar nusileis laiku.

Sudėjus visus analizuotus skrydžių sutrikimus, skirtumas gerokai sumažėjo. Pigių skrydžių bendrovių grupėje jie paveikė 27,4 proc. keleivių, tradicinių – 26,5 proc. Kitaip tariant, abiejose grupėse su tvarkaraščio sutrikimais susidūrė daugiau nei ketvirtadalis keleivių, o skirtumas buvo 0,9 procentinio punkto.

Tarp analizuotų pigių skrydžių bendrovių mažiausias sutrikimų rodiklis nurodytas „Vueling“ – 20,3 proc. Tradicinių vežėjų grupėje išsiskyrė „Iberia“, kurios rodiklis siekė 16,1 proc. „Jet2“ analizuotoje imtyje neužfiksuota atšaukimų, tačiau tai nereiškia, kad visi jos reisai buvo punktualūs ar kad bendrovė niekada neatšaukia skrydžių.

Kodėl vienos bendrovės atšaukia dažniau, o kitos vis tiek vėluoja?

Tradicinės oro linijos dažnai siūlo keliones per didžiuosius persėdimo oro uostus. Keleiviui iš Lietuvos tai gali būti patogus būdas pasiekti vietą, į kurią nėra tiesioginio reiso. Tačiau vienos kelionės sėkmė tuomet priklauso nuo kelių skrydžių ir to, ar tarp jų pakaks laiko.

Pigių skrydžių bendrovių pasiūlymuose daugiau tiesioginių maršrutų. Tai pašalina persėdimo rūpestį, bet neapsaugo nuo vėlavimo: tas pats orlaivis per dieną gali atlikti kelis reisus. Jei sutrinka ankstesnis skrydis, poveikį gali pajusti ir vėlesnių reisų keleiviai.

Maršrutų skirtumai gali padėti paaiškinti rezultatus, tačiau vien iš jų negalima nustatyti visų atšaukimų priežasčių. Reikšmės turi oro sąlygos, oro uostų apkrova, eismo valdymo ribojimai, techninės problemos ir darbuotojų prieinamumas. Dvi bendrovės gali skraidyti skirtingomis sąlygomis, nors jų bilietai parduodami tam pačiam keliautojui.

Todėl rezervuojant svarbų skrydį verta žiūrėti plačiau nei į bendrovės pavadinimą. Ar tą dieną yra kitų reisų? Kas nutiktų pavėlavus į persėdimą? Ar kelionė suplanuota vienu užsakymu, ar atskirais bilietais? Šie klausimai konkrečiai kelionei gali būti reikšmingesni už bendrą grupės vidurkį.

Ką turite žinoti apie skrydžius?

Už 30 eurų pirktas bilietas nesumažina keleivio teisių

Kai skrydžiui taikomos ES keleivių teisių taisyklės, bilieto kaina savaime nenulemia teisės į kompensaciją. Todėl pigiai įsigytas bilietas nėra priežastis atsisakyti pagrįsto reikalavimo. Tačiau ne kiekvienas vėlavimas ar atšaukimas automatiškai reiškia išmoką – svarbios konkrečios aplinkybės.

Dėl didelio vėlavimo vertinamas atvykimas į galutinę paskirties vietą, o ne vien išvykimo laikas. Paprastai reikšminga trijų valandų riba, tačiau kompensacija nepriklauso, jei vežėjas įrodo taikytinas ypatingas aplinkybes. Galimos sumos siekia 250, 400 arba iki 600 eurų, atsižvelgiant į atstumą, maršrutą ir kitas sąlygas; ilgesniuose nei 3 500 km maršrutuose už ES ribų trijų–keturių valandų atvykimo vėlavimui gali būti taikoma 300 eurų suma.

Atšaukus skrydį, piniginė kompensacija ir bilieto pinigų grąžinimas yra skirtingos teisės. Apie atšaukimą pranešus bent prieš dvi savaites kompensacija paprastai nepriklauso, bet tai nepanaikina pasirinkimo tarp numatyto pinigų grąžinimo ir alternatyvios kelionės. Pranešus vėliau taip pat vertinama, koks kitas skrydis pasiūlytas.

Ką daryti oro uoste, kai planas pradeda griūti?

Pirmiausia kreipkitės į skrydį vykdančią bendrovę ir išsiaiškinkite siūlomą sprendimą. Išsaugokite pranešimus, rezervacijos duomenis, įlaipinimo dokumentus ir informaciją apie faktinį atvykimą. Paprašykite paaiškinti sutrikimo priežastį – vien užrašo „vėluoja“ vėlesniam reikalavimui gali neužtekti.

Laukiant gali priklausyti maistas, gėrimai ir ryšio galimybės. Pagalba ir piniginė kompensacija vertinamos atskirai: priklausomai nuo skrydžio atstumo, pareiga pasirūpinti keleiviais atsiranda po dviejų, trijų ar keturių valandų laukimo. Jei reikia nakvoti laukiant alternatyvios kelionės, gali priklausyti viešbutis ir transportas iki jo.

Jei pagalba nesuteikiama ir būtinas išlaidas apmokate patys, rinkite kvitus bei susirašinėjimą. Rinkitės pagrįstus sprendimus, o prieš savarankiškai pirkdami brangią alternatyvią kelionę išsiaiškinkite, ką siūlo vežėjas ir kokios sąlygos taikomos išlaidų atlyginimui. Reikalavimą galima teikti tiesiogiai bendrovei; naudojantis komerciniu tarpininku verta iš anksto perskaityti jo atlygio sąlygas.

Planuojant atostogas iš Lietuvos taip pat naudinga nepalikti svarbiausių įvykių iškart po numatyto nusileidimo. Jei skrendate į vestuves, kruizą ar kitą sunkiai perkeliamą renginį, ankstesnis atvykimas sumažins galimas vėlavimo pasekmes. Brangesnis bilietas gali suteikti daugiau lankstumo ar papildomų paslaugų, tačiau pats savaime laiku atvykstančio lėktuvo nenupirks.