Pasaulis atsisako papildomos sekundės: nuo 2027 m. gegužės 20 d. keisis oficialaus laiko skaičiavimas

Nuo 2027 metų gegužės 20 dienos koordinuotasis pasaulinis laikas UTC nebebus koreguojamas keliamosiomis sekundėmis. Tai numatyta 28-osios Generalinės svarsčių ir matų konferencijos rezoliucijoje. Pokytis svarbus pasaulio technologinei infrastruktūrai, tačiau žmonėms nereikės persukti laikrodžių: keičiasi laiko skalės palaikymo tvarka, o ne laiko juostos ar vasaros laiko taisyklės.

Kodėl laikui apskritai reikėjo pridėti sekundžių?

Pasaulyje naudojamas laikas remiasi itin tiksliais atominiais laikrodžiais. Tarptautinis svarsčių ir matų biuras, gaudamas laboratorijų laikrodžių bei jų palyginimų duomenis, apskaičiuoja tarptautinį atominį laiką TAI. Su juo susieta UTC skalė yra tarptautinis atskaitos taškas, pagal kurį derinami nacionaliniai laiko etalonai ir daugybė kasdienių sistemų.

Tačiau Žemė sukasi ne tokiu pastoviu greičiu kaip tiksi atominiai laikrodžiai. Jos sukimusi paremtas laikas vadinamas UT1. Pagal iki šiol taikytą tvarką siekiama, kad UTC ir UT1 skirtumas neviršytų 0,9 sekundės, todėl prireikus į UTC įterpiama papildoma sekundė.

Keliamoji sekundė reiškia, kad viena UTC minutė išimties tvarka turi 61 sekundę. Po 23:59:59 pasirodo ne iškart vidurnaktis, o dar viena žyma – 23:59:60. Tik po jos prasideda nauja para. Žmogui šis skirtumas beveik nepastebimas, tačiau laiko duomenis apdorojančiai programai tai ypatingas atvejis.

Nuo 1972 metų buvo pridėtos 27 tokios sekundės, paskutinė – 2016 metų gruodžio 31 dieną. Jos nebuvo įterpiamos kasmet ar kitu nekintamu grafiku: sprendimas priklausė nuo Žemės sukimosi stebėjimų. Tai ir skiria jas nuo kalendoriaus keliamųjų metų, kuriuos galima numatyti iš anksto.

Kodėl papildoma sekundė tapo technologijų problema?

Kompiuteriams svarbus ne tik tikslus laikas, bet ir vienodas jo skaičiavimas skirtingose sistemose. Jei vienas įrenginys papildomą sekundę apdoroja vienaip, o kitas – kitaip, jų laiko žymos gali nesutapti. Tai apsunkina įvykių sekos nustatymą, duomenų palyginimą ir sinchronizuotą veikimą.

Skaitmeninių paslaugų teikėjai sukūrė skirtingų būdų, kaip išvengti staigaus laiko pokyčio. Pavyzdžiui, korekciją galima paskirstyti per ilgesnį laikotarpį, užuot įterpus atskirą sekundę. Tačiau nevienodi sprendimai sukuria kitą problemą – laikas skirtingose sistemose laikinai skaičiuojamas nevienodai.

2022 metų konferencijos rezoliucijoje jau buvo įvardyta, kad tokie nesuderinti metodai kelia riziką tiksliam sinchronizavimui. Tai aktualu palydovinėms sistemoms, telekomunikacijoms ir elektros perdavimo infrastruktūrai. Todėl tuomet sutarta pakeisti UTC ir Žemės sukimosi laiko skirtumo ribą ne vėliau kaip 2035 metais.

Dabartinis sprendimas šį perėjimą paankstina. Jo esmė – išlaikyti bendrą pasaulinę laiko atskaitą, kartu pašalinant nereguliarius sekundės šuolius. Tai techninis pakeitimas, kurio nauda turėtų pasireikšti mažesne klaidų rizika ir paprastesniu sistemų veikimu.

Sprendimą paskubino dar nebandytas sekundės atėmimas

Ilgalaikis Žemės sukimosi lėtėjimas nereiškia, kad kiekviena para būtinai ilgesnė už ankstesnę. Sukimosi greitis svyruoja, todėl gali susidaryti ir priešinga situacija: laikui suderinti reikėtų ne pridėti sekundę, o ją pašalinti.

Neigiama keliamoji sekundė iki šiol nebuvo pritaikyta. Tai būtų ne įprastos papildomos sekundės pakartojimas, o naujas išbandymas sistemoms, kurios gali būti jam nepasiruošusios. Būtent ši rizika aiškiai įvardyta 2026 metų rezoliucijoje kaip svarbi priežastis greičiau pereiti prie nenutrūkstamos UTC skalės.

Tai nereiškia, kad žmonija prarastų sekundę savo gyvenimo ar Žemės sukimasis būtų kaip nors keičiamas. Kalbama tik apie sutartą būdą žymėti laiką. Planetos judėjimas vyks toliau, o specialistai ir toliau jį stebės.

Ar laikrodžiai ilgainiui nuo Saulės atsiliks visa valanda?

Rezoliucijoje nustatyta nauja didžiausia leistina UTC ir UT1 skirtumo riba – 3 600 sekundžių, arba viena valanda. Tai nėra nurodymas 2027 metais perkelti laikrodžius valanda pirmyn ar atgal. Didesnė riba skirta užtikrinti ilgalaikį UTC tęstinumą, o ne sukelti staigų laiko pasikeitimą.

Astronomijoje ir kitose srityse, kurioms būtina tiksliai žinoti Žemės padėtį, UT1 išliks svarbus. Šiems naudotojams teikiami duomenys apie jo skirtumą nuo UTC. Vadinasi, Žemės sukimusi paremtas laikas niekur nedingsta – tiesiog civilinio laiko nebereikės taip dažnai prie jo priartinti.

Lietuvos gyventojams dėl šio sprendimo nereikės keisti žadintuvų, susitikimų ar kelionių planų. Sezoninis laikrodžių persukimas yra atskiras klausimas, kaip ir valstybių pasirinktos laiko juostos. Gegužės 20-ąją neatsiras nei nauja valanda, nei kitokios trukmės sekundė.

Daugiau pasirengimo reikės laiko sinchronizavimo sistemų, programinės įrangos ir specializuotos įrangos prižiūrėtojams. Jiems svarbu įvertinti, kaip jų sistemos gauna bei apdoroja laiko duomenis. Paprastam naudotojui šis pasaulinis pokytis turėtų praeiti tyliai – būtent toks ir yra jo tikslas.