Spygliuočių šakos parudavo nuo kamieno: kada tai natūralus reiškinys, o kada liga

Jei spygliuočio viduje, prie kamieno, ruduoja senesni spygliai, o šakų galai ir šių metų augimas lieka žali, dažniausiai tai natūralus senų spyglių atsinaujinimas, ne liga. Sunerimti verta tuomet, kai rudumas keliauja į išorę, apima jaunus ūglius, atsiranda dėmių, džiūsta ištisos šakos arba augalas akivaizdžiai silpsta.

Vaizdas dažnai nemalonus: iš toliau eglė, pušis ar tuja atrodo žalia, tačiau praskleidus šakas viduje matyti rudas, sausas sluoksnis. Norisi skubiai purkšti, tręšti ar kaltinti kaimyno katiną, bet pirmiausia reikia pasižiūrėti, kur tiksliai prasidėjo pokytis.

Ruduoja vidus, o viršūnės žalios – augalas pats atsikrato senų spyglių

Spygliuočiai neišlaiko kiekvieno spyglio amžinai. Seniausi spygliai yra arčiausiai kamieno, gauna mažiausiai šviesos ir laikui bėgant natūraliai paruduoja bei nukrinta. Tai ypač pastebima tankiose pušyse ir eglėse, kai vasaros pabaigoje ar rudenį vidus staiga atrodo gerokai tamsesnis.

Tokiu atveju rudi spygliai dažniausiai būna sausi, gana tolygiai pasiskirstę senesnėse šakų dalyse, o išoriniai ūgliai išlieka gyvi ir žali. Augalas neplinka nuo viršūnių, neatsiranda išdžiūvusių jaunų šakelių. Nukritę spygliai po medžiu taip pat nėra ženklas, kad jis žūsta – tai įprasta augalo „tvarka“.

Tankiai augančios tujos viduje taip pat gali paruduoti smulkios šakelės. Prie kamieno joms trūksta šviesos ir oro, todėl senoji žaluma pamažu nunyksta. Jei išorinis gyvatvorės paviršius sveikas, vien vidinis parudavimas dar nereiškia infekcijos.

Kada rudi spygliai jau signalizuoja problemą

Ligai ar kitam rimtesniam sutrikimui labiau būdinga kita kryptis: nukenčia ne tik senasis vidus, bet ir jauni, išoriniai ūgliai. Įtartina, jei spygliai ruduoja lopais, ant jų matyti tamsių dėmelių, juostelių, smulkių juodų taškelių, o šakelės ima džiūti nuo galiukų.

Problema gali būti ne vien grybinė liga. Panašiai augalas reaguoja į užsitęsusią sausrą, permirkusias šaknis, žiemos saulės ir šalčio poveikį, druskas prie kelio ar pažeistas šaknis. Todėl vien ruda spalva dar nepasako, kuo serga spygliuotis.

Ypač atidžiai apžiūrėkite augalą, jei ruduoja tik viena pusė. Tuomet verta prisiminti, ar toje vietoje buvo stiprus vėjas, sniego krūva, kelio druska, statybos darbai ar šaknų zonoje susikaupęs vanduo. Ligos dažnai plinta, tačiau vietinis pažeidimas neretai turi labai konkretų aplinkos kaltininką.

Spygliuočių šakos parudavo nuo kamieno: kada tai natūralus reiškinys, o kada ligaNuotrauka: Wikimedia Commons / F. D. Richards from Clinton, MI (CC BY-SA 2.0)

Neužpilkite trąšų – pirmiau apžiūrėkite šakas ir žemę

Rudą augalo vidų verta švelniai išvalyti: išrinkti nukritusius spyglius ir iškirpti akivaizdžiai sausas, negyvas šakeles. Taip pagerėja oro cirkuliacija, o prie kamieno nesikaupia drėgnos augalinės liekanos. Genint nepalikite didelių plikų žaizdų ir nekirpkite į seną, visai be žalumos esančią tujų medieną – ji ne visada atželia.

• Patikrinkite, ar žali lieka ūglių galai ir naujas augimas.
• Apžiūrėkite spyglius iš arti: dėmės, juostos ar juodi taškeliai jau verti didesnio dėmesio.
• Įvertinkite dirvą: ji neturi ilgai stovėti šlapia, bet neturėtų būti ir visiškai perdžiūvusi.
• Laistykite prie šaknų, o ne dažnai merkite lają, ypač vakare.
• Jei pažeidimas plinta, nufotografuokite šaką ir kreipkitės į augalų apsaugos specialistą ar medelyną prieš rinkdamiesi purškalą.

Vienas skirtumas, kurį lengva prisiminti

Natūraliai senstantys spygliai ruduos iš vidaus ir bus pakeičiami nauja žalia augalo dalimi. Liga ar stiprus stresas dažniau atima būtent tai, kas turėtų augti: žalius ūglių galus, jaunas šakeles ir tolygų lajos vaizdą.

Jei žalia lieka spygliuočio išorė, neskubėkite jo „gydyti“ – išvalykite sausą vidų ir stebėkite. Jei rudumas juda į šakų galus ar plečiasi lopais, delsti nereikėtų: kuo anksčiau nustatoma priežastis, tuo daugiau žalios lajos pavyksta išsaugoti.