Tujos parudavo iš vidaus: kada tai natūralu, o kada gyvatvorė siunčia perspėjimą

Rudenį ar ankstyvą pavasarį praskleidus tankią tują dažnas vaizdas nemalonus: išorė žalia, o giliau – rusvos, sausos šakelės. Dažniausiai tai yra natūralus senesnių vidinių žvynelių atsinaujinimas, ypač jei parudavimas neplinta į šakų galiukus. Tačiau kai rudumas keliauja į išorę, atsiranda plikų plotų ar džiūsta visa viena pusė, gyvatvorė jau prašo pagalbos.

Tujos tankios lyg žalia siena, todėl jų vidus gauna labai mažai šviesos ir oro. Seni žvyneliai ten ilgainiui nudžiūsta, o juos pastebime tik tada, kai krūmą pajudiname, genime arba pradeda kristi smulkios rudos šakelės.

Rusvas vidus ne visada reiškia nelaimę

Natūraliai parudavusios šakelės paprastai slepiasi prie kamieno, žemiausiose ar tankiausiose vietose. Išoriniai ūglių galai lieka gyvi, elastingi ir žali, o pats augalas augina naujus šviesesnius ūglius. Toks vaizdas dažnesnis po vasaros pabaigos, rudenį arba po žiemos, kai tuja atsikrato dalies senesnės žalumos.

Tokiu atveju gyvatvorės gydyti nereikia. Sausas šakeles galima švelniai iššukuoti ranka su pirštinėmis arba išvalyti genint, tik nereikia plėšti gyvų ūglių. Išneštos iš krūmo sausos liekanos pagerina oro cirkuliaciją ir neleidžia drėgmei ilgai laikytis tankioje lajoje.

Kada rudumas jau yra įspėjimas

Nerimą kelia ne vien ruda spalva, o jos kryptis ir mastas. Jei ruduoti pradeda ūglių galiukai, dėmės sparčiai didėja, šakelės lūžta arba visa tujos pusė netenka žalumo, priežastis gali būti vandens trūkumas, užmirkusios šaknys, žiemos saulės ir šalčio pažeidimas, kenkėjai ar ligos.

Ypač dažnai suklystama manant, kad tuja, kuri atrodo kaip spygliuotis, gali ištverti bet kokią sausrą. Tanki gyvatvorė iš dirvos išgeria daug vandens, o šaknims išdžiūvus augalas ne visada parodo problemą tą pačią dieną. Kartais jis pradeda ruduoti tik po kelių savaičių.

Jei gelsta ir ruduoja tik viena pusė, verta prisiminti žiemą: pietinę ar vakarinę augalo dalį gali nudeginti ryški saulė, kai šaknys įšalusioje žemėje negali paimti vandens. O rudos dėmės atskirose šakose, ypač kai aplink daug drėgmės ir mažai oro, jau skatina atidžiau apžiūrėti augalą bei jo šaknis.

Tujos parudavo iš vidaus: kada tai natūralu, o kada gyvatvorė siunčia perspėjimąNuotrauka: Pexels / Pixabay

Keturi dalykai, kuriuos verta padaryti dabar

Pirmiausia praskleiskite šakas ir pažiūrėkite, ar rudumas lieka tik prie kamieno, ar pasiekia jaunus galiukus. Antra, patikrinkite dirvą maždaug 10–15 cm gylyje: ji neturi būti nei visiškai dulkanti, nei šlapia kaip po balos.

Trečia, iškirpkite akivaizdžiai negyvas, trapias šakeles ir surinkite jas iš gyvatvorės vidaus. Ketvirta, sausros metu laistykite rečiau, bet gausiau, kad vanduo pasiektų šaknis, o ne tik sudrėkintų paviršių. Jei tujos auga labai glaudžiai, genint verta truputį atverti jų viršų ir šonus šviesai bei orui.

• Rudumas tik viduje, o galiukai žali – dažniausiai natūralus atsinaujinimas.
• Rudi galiukai ir plintančios dėmės – tikrinkite drėgmę, šaknis ir pažeistas šakas.
• Vienos pusės nudegimas po žiemos – tikėtinas saulės bei šalčio poveikis.
• Nuolat šlapia, suslėgta žemė – šaknims gali trūkti oro.

Gyvatvorė nemėgsta nei užmaršties, nei panikos

Žmogus, pamatęs rudas šakeles, dažnai skuba pilti trąšas arba nupjauna pusę augalo. Tačiau trąšos neišspręs užmirkimo, o stiprus kirpimas nusilpusią tują gali dar labiau išvarginti. Pirmas darbas visada paprastesnis: įvertinti, ar augalas turi gyvus žalius galiukus, normalią dirvą ir ar problema neplinta.

Tvarkinga gyvatvorė reikalauja ne tobulo sterilumo, o reguliaraus dėmesio. Išvalytas vidus, saikingas genėjimas ir tinkamas laistymas dažnai padaro daugiau nei atsitiktinai parinktos priemonės iš sodo centro.

Jei tujų vidus rudas, bet jų išorė žalia ir gyva, pakanka pašalinti sausas šakeles bei stebėti augalus. Jei rudumas juda į jaunus ūglius ar apima didelius plotus, pirmiausia sutvarkykite drėgmės ir šaknų sąlygas – tada gyvatvorė turi daug daugiau galimybių atsigauti.