Gargžduose dėl automobilio stovėjimo vietos – šokiruojantys kaimyno žodžiai: „Gal padangas supjaustyti?“

Grįžtate po darbo, pastatote automobilį prie daugiabučio ir ruošiatės eiti namo. Tačiau vietoj ramaus vakaro sulaukiate kaimyno priekaištų, o pokalbis netikėtai pakrypsta apie galimą automobilio padangų supjaustymą. Būtent apie tokią situaciją viešai prabilo Gargždų gyventoja, kurios pasakojimas buvo paskelbtas socialinio tinklo „Facebook“ grupės „Gargždai United“ puslapyje.

Incidentas, moters teigimu, įvyko Melioratorių gatvėje, prie 21 numeriu pažymėto daugiabučio. Gyventoja pasakoja, kad grįžusi iš darbo pastatė automobilį ir netrukus sulaukė kaimyno pastabų dėl to, kaip jis paliktas. Tačiau didžiausią pasipiktinimą sukėlė ne pats priekaištas, o tariamai nuskambėję žodžiai apie padangas.

Ši istorija iškelia seną daugiabučių problemą: kam priklauso automobilių stovėjimo vietos ir ar ilgus metus toje pačioje vietoje automobilį statantis žmogus įgyja teisę spręsti, kas dar gali ten sustoti?

Grįžusi iš darbo išgirdo tai, kuo iš pradžių negalėjo patikėti

Socialiniame tinkle paskelbtame pasakojime moteris neslepia pasipiktinimo. Jos teigimu, kaimynas priėjo prie automobilio ir pradėjo priekaištauti dėl stovėjimo vietos. Esą automobilis buvo pastatytas nepakankamai arti bortelio, todėl šalia netilptų kita transporto priemonė.

Tačiau, kaip pasakoja gyventoja, pokalbio metu nuskambėjo gerokai rimtesnė užuomina.

„Pagalvojome, gal padangas supjaustyti, nes nepastatote mašinos, kad siektų bortelį, taip netilps kita mašina“, – tokius žodžius moteris priskiria kaimynui.

Gyventoja neslepia, kad toks pasakymas ją sukrėtė. Ji viešai klausė, ar nuo šiol automobilio stovėjimo klausimai bus sprendžiami grasinimais sugadinti svetimą turtą ir ar žmogus turėtų rizikuoti savo automobiliu vien todėl, kad kažkam nepatiko jo parkavimo būdas.

Moteris taip pat atkreipė dėmesį, kad panašūs priekaištai, jos manymu, dažniau reiškiami vairuotojoms. Vis dėlto tai yra jos asmeninis įspūdis, o ne patvirtinta informacija apie sistemingą kaimynų elgesį.

Svarbu pabrėžti, kad viešai paskelbtas pasakojimas atspindi vienos konflikto pusės versiją. Nėra duomenų, kad automobilio padangos būtų buvusios sugadintos, o kaimyno pozicija pateiktame įraše nenurodyta.

Vieša stovėjimo vieta nėra asmeninė nuosavybė

Automobilių stovėjimo vietų trūkumas daugiabučių kiemuose – daugeliui Lietuvos miestų pažįstama problema. Senesniuose gyvenamuosiuose rajonuose automobilių skaičius per kelis dešimtmečius gerokai išaugo, tačiau kiemų infrastruktūra ne visur prisitaikė prie pasikeitusių poreikių.

Dėl to kai kuriuose kiemuose nusistovi nerašytos taisyklės: vienas gyventojas automobilį nuolat stato prie savo laiptinės, kitas – prie namo galo, trečias mano, kad vieta, kurioje automobilį palieka jau daugelį metų, priklauso būtent jam.

Tačiau įprotis nesuteikia nuosavybės teisės. Jeigu stovėjimo vieta yra vieša, nėra rezervuota konkrečiam naudotojui ir nėra kitų teisinių apribojimų, ja gali naudotis visi vairuotojai, laikydamiesi Kelių eismo taisyklių.

Kita vertus, vairuotojas taip pat privalo automobilį pastatyti tinkamai. Reikia paisyti kelio ženklų, ženklinimo, neužtverti pravažiavimo ir netrukdyti kitiems eismo dalyviams. Jei vietos pažymėtos linijomis, automobilis turi būti statomas laikantis jų nustatytų ribų.

Gargždų gyventojos aprašytu atveju nėra pakankamai informacijos įvertinti, ar jos automobilis buvo pastatytas taisyklingai. Tačiau net ir netinkamas parkavimas nesuteiktų teisės grasinti sugadinti svetimą turtą.

Už supjaustytas padangas gali grėsti ir baudžiamoji atsakomybė

Svetimo automobilio padangų pradūrimas ar supjaustymas nėra teisėtas būdas spręsti ginčą dėl stovėjimo vietos. Priklausomai nuo aplinkybių ir padarytos žalos, toks veiksmas gali būti vertinamas kaip svetimo turto sugadinimas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnyje numatyta atsakomybė už tyčinį svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą. Už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytą veiką gali grėsti bauda, viešieji darbai, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Mažesnės vertės turto sugadinimo atvejams numatyta atskira atsakomybė.

Žinoma, vien pasakyti žodžiai ir realiai sugadintas automobilis yra skirtingos situacijos. Galimo grasinimo teisinis vertinimas priklausytų nuo jo aplinkybių, rimtumo ir kitų reikšmingų faktų.

Jeigu kaimynas grasina sugadinti automobilį, verta išsaugoti turimus įrodymus, užfiksuoti pokalbio aplinkybes ir, kilus pagrįstam susirūpinimui dėl saugumo, kreiptis į policiją. Pastebėjus jau padarytą žalą, reikėtų nufotografuoti automobilį, užfiksuoti įvykio vietą ir pranešti teisėsaugai.

Gyventoja kreipėsi ir į kitus vairuotojus: ragina nepasiduoti bauginimui

Savo viešą pasakojimą Gargždų gyventoja užbaigė kreipimusi į kaimynus. Ji priminė, kad viešos stovėjimo vietos netampa asmeninėmis vien todėl, kad yra arčiau konkretaus daugiabučio laiptinės.

Moteris taip pat paragino gyventojus elgtis pagarbiai ir nespręsti automobilių statymo problemų bauginimais. Jos teigimu, ji pati gyvena toje pačioje gatvėje ir neketina statyti automobilio ant šaligatvio ar bortelio vien dėl to, kad kažkas nusprendė, jog konkreti vieta turėtų priklausyti tik jam.

Ši istorija parodo, kaip greitai paprastas nesutarimas dėl automobilio gali virsti asmeniniu konfliktu. Vieta prie daugiabučio galbūt atrodo smulkmena, tačiau kai jos nuolat trūksta, žmonių kantrybė senka. Vis dėlto stovėjimo problemą reikėtų spręsti ne tarpusavio grasinimais, o susitarimais, aiškiu eismo organizavimu ir, prireikus, kreipimusi į savivaldybę ar teritorijos valdytoją.

Kol kas žinoma tik viešai paskelbta Gargždų gyventojos įvykių versija. Nėra patvirtinta, kad kam nors būtų sugadintos padangos ar kad dėl šio incidento būtų pradėtas policijos tyrimas.

Tačiau pats moters iškeltas klausimas aktualus ne vien Gargždams: ar dėl kelių papildomų žingsnių iki namų durų verta konfliktuoti su kaimynais taip, kad jie imtų baimintis dėl savo turto? Nesvarbu, kiek metų žmogus gyvena daugiabutyje, vieša stovėjimo vieta netampa jo nuosavybe vien dėl įpročio.