Norvegai net žiemą miega prie praviro lango: mokslininkai išsiaiškino, kodėl šis įprotis gali būti naudingas

Lietuvoje atėjus šaltiems orams dauguma žmonių prieš miegą sandariai uždaro langus, kad kambaryje būtų kuo šilčiau. Tačiau Norvegijoje galima pastebėti visai kitokį įprotį – kai kurie gyventojai miegamojo langus palieka pravirus net žiemą. Iš pirmo žvilgsnio toks elgesys atrodo keistas, ypač šalyje, kur temperatūra neretai nukrenta gerokai žemiau nulio. Vis dėlto mokslininkų atlikti tyrimai rodo, kad už šio įpročio slypi gana paprasta priežastis, susijusi su oro kokybe ir miego sąlygomis.

Miegamajame praleidžiame maždaug trečdalį paros, tačiau apie oro kokybę jame susimąstome gerokai rečiau nei apie čiužinio patogumą ar patalynę. Uždarame kambaryje per naktį didėja anglies dioksido koncentracija, kaupiasi drėgmė ir įvairūs iškvepiamame ore esantys junginiai. Jeigu patalpa prastai vėdinama, ryte galime jausti tvankumą, nors temperatūra visą naktį buvo maloniai šilta.

Norvegijoje atliktas tyrimas atskleidė netikėtą gyventojų įprotį

2021 metais Norvegijos mokslo ir technologijų universiteto tyrėjai nusprendė išsiaiškinti, kaip žmonės vėdina savo miegamuosius šaltuoju metų laiku. Jie stebėjo 37 miegamuosius 17 renovuotų individualių namų netoli Trondheimo miesto. Kiekviename name matavimai vyko dvi žiemos savaites, o specialūs prietaisai fiksavo oro temperatūrą, drėgmę, anglies dioksido koncentraciją ir langų atidarymo įpročius.

Tyrėjai pastebėjo, kad daugumoje stebėtų miegamųjų langai buvo atidaromi kiekvieną naktį. Dar įdomiau, jog gyventojai juos dažniausiai palikdavo beveik tokioje pačioje padėtyje, nepriklausomai nuo to, kad lauke buvo žiema. Paklausti, kodėl taip elgiasi, žmonės dažniausiai atsakydavo norintys gryno oro. Dalis jų taip pat teigė paprasčiausiai geriau besijaučiantys vėsesniame miegamajame.

Tiesa, šis tyrimas neįrodo, kad visi norvegai miega atvirais langais. Buvo stebima palyginti nedidelė žmonių grupė viename regione, be to, dalyviai jau buvo įpratę taip vėdinti namus. Tačiau rezultatai atskleidė, kad net ir šalto klimato šalyje daliai gyventojų gaivus miegamojo oras yra svarbesnis už nuolatinę šilumą.

Mokslininkai nustatė, kas vyksta miegant prastai vėdinamame kambaryje

Ryšį tarp miegamojo oro kokybės ir poilsio nagrinėjo ir Danijos technikos universiteto mokslininkai. Jų tyrimo rezultatai 2016 metais buvo paskelbti moksliniame žurnale „Indoor Air“. Eksperimentuose dalyvavo studentai, kurių miegamuosiuose buvo keičiamos vėdinimo sąlygos, o mokslininkai stebėjo jų miegą ir savijautą kitą dieną.

Viename eksperimente, kuriame dalyvavo 16 studentų, esant prastesniam vėdinimui vidutinė anglies dioksido koncentracija siekė 2395 milijonines dalis (ppm). Pagerinus oro apykaitą mechanine vėdinimo sistema, ji sumažėjo iki maždaug 835 ppm. Kambario temperatūra tarp šių sąlygų reikšmingai nesiskyrė, todėl tyrėjai galėjo geriau įvertinti būtent vėdinimo poveikį.

Rezultatai buvo įdomūs: geriau vėdinamuose kambariuose objektyviai užfiksuota geresnė miego kokybė, o dalyviai kitą dieną jautėsi mažiau mieguisti ir geriau atliko kai kurias dėmesio bei loginio mąstymo užduotis. Vis dėlto tyrimai buvo nedideli, todėl jų rezultatų negalima laikyti įrodymu, kad atviras langas kiekvienam žmogui garantuos kokybiškesnį miegą.

Svarbu suprasti ir tai, kad anglies dioksido koncentracija šiuo atveju pirmiausia padeda įvertinti, kaip efektyviai patalpoje keičiasi oras. Didesnis jo kiekis įprastomis gyvenamosios patalpos sąlygomis nebūtinai reiškia tiesioginį pavojų, tačiau gali rodyti nepakankamą vėdinimą.

Kokia temperatūra miegamajame tinkamiausia?

Dar viena priežastis, kodėl kai kurie žmonės mėgsta miegoti vėsesnėse patalpose, susijusi su natūraliais organizmo procesais. Artėjant miego laikui žmogaus kūno vidinė temperatūra pradeda mažėti. Pernelyg šilta aplinka gali trukdyti organizmui efektyviai reguliuoti šilumą, todėl kai kuriems žmonėms tampa sunkiau užmigti arba išmiegoti visą naktį.

Tačiau vėsesnis miegamasis neturėtų virsti šaltu kambariu. Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, kad vidutinio ir šalto klimato šalyse 18 laipsnių Celsijaus yra laikoma saugia ir subalansuota minimalia patalpų temperatūra šaltuoju metų laiku. Vyresnio amžiaus žmonėms, mažiems vaikams ir sergantiesiems tam tikromis lėtinėmis ligomis gali prireikti aukštesnės temperatūros.

Tai reiškia, kad nereikėtų aklai kopijuoti norvegų įpročių ir žiemą palikti lango plačiai atverto vien todėl, kad taip elgiasi kiti. Tikslas nėra kuo labiau atšaldyti miegamąjį. Kur kas svarbiau suderinti gerą oro apykaitą su patogia ir sveikatai saugia temperatūra.

Ką verta pakeisti savo miegamajame jau šį vakarą?

Lietuvos gyventojams nebūtina visą naktį miegoti prie atviro lango, kad galėtų pasirūpinti geresne oro kokybe. Vienas paprasčiausių sprendimų – prieš miegą kelioms minutėms plačiau atverti langą ir gerai išvėdinti patalpą. Jeigu lauke labai šalta, trumpas intensyvus vėdinimas gali būti praktiškesnis už ilgai paliktą nedidelį lango plyšį, per kurį nuolat prarandama šiluma.

Jeigu namuose įrengta tinkamai veikianti mechaninio vėdinimo sistema, lango laikyti praviro gali visai neprireikti. Svarbu užtikrinti, kad į miegamąjį patektų pakankamai šviežio oro. Taip pat reikia atsižvelgti į lauko sąlygas – jeigu už lango intensyvus eismas, didelė oro tarša ar triukšmas, naktinis vėdinimas pro atvirą langą nebūtinai bus geriausias pasirinkimas.

Žmonėms, kurie rytais dažnai pabunda tvankiame kambaryje, gali būti naudinga įsigyti anglies dioksido matuoklį. Jis padėtų geriau suprasti, ar miegamajame pakanka oro apykaitos, ypač jei patalpa nedidelė, o joje miega du žmonės.

Norvegijoje atlikti stebėjimai primena paprastą dalyką: geras miegas priklauso ne vien nuo šilumos ir patogios lovos, bet ir nuo oro, kuriuo kvėpuojame visą naktį. Todėl prieš dar kartą padidinant šildymą ar sandariai uždarant visus langus, verta įvertinti, ar miegamajame nėra pernelyg tvanku. Kartais didžiausias pokytis prasideda nuo visai nedidelio įpročio – tinkamai išvėdinti kambarį prieš einant miegoti.