Pažymius gali pakelti ne dar viena valanda prie vadovėlio: mokslininkai rado paprastą įprotį, kuris keičia rezultatus

Kai mokiniui ar studentui pradeda nesisekti, pirmas patarimas dažniausiai būna tas pats: daugiau mokykis. Dar viena valanda prie vadovėlio, dar vienas konspektas, dar vienas vakaras prie kompiuterio. Tačiau naujas tyrimas rodo, kad kartais problema slypi ne žinių trūkume, o visai kitur – per trumpame miege.

Apie tyrimą rašantis „ScienceAlert“ nurodo, kad mokslininkai pirmą kartą lauko eksperimente parodė ne tik ryšį tarp miego ir pažymių, bet ir tai, kad pagerinus miego įpročius gali gerėti akademiniai rezultatai. Tyrimas paskelbtas „Journal of Political Economy“, o jame dalyvavo 1149 studentai.

Studentai miegojo per mažai – ir tai matėsi jų dienotvarkėje

Tyrimo pradžioje paaiškėjo, kad studentai vidutiniškai miegojo tik po 6,6 valandos per naktį. Dar daugiau – net 29 proc. darbo savaitės naktų jų miegas trukdavo trumpiau nei 6 valandas. Tai reiškia, kad nemaža dalis jaunų žmonių mokėsi, laikė egzaminus ir bandė išlaikyti dėmesį jau būdami chroniškai neišsimiegoję.

Tokioje situacijoje papildomas mokymasis iki vėlumos gali ne padėti, o pakenkti. Smegenims reikia laiko ne tik informacijai priimti, bet ir jai „susidėlioti“. Jei naktis nuolat trumpinama, ryte žmogus gali sėdėti paskaitoje ar pamokoje, bet realiai dirbti daug prasčiau.

Čia svarbu viena detalė: tyrimas nekalba apie stebuklingą receptą, kai užtenka vien pamiegoti ir pažymiai savaime šokteli. Tačiau jis parodo, kad miegas nėra priedas prie mokymosi. Jis yra jo dalis.

Paprastas eksperimentas: priminimai, sekikliai ir 7 valandų tikslas

Eksperimento metu visi dalyviai gavo „Fitbit“ sekiklius, kurie fiksavo jų miegą. Tada studentai buvo atsitiktinai suskirstyti į dvi grupes. Viena grupė tiesiog nešiojo sekiklius, o kita buvo skatinama darbo dienomis išmiegoti bent 7 valandas. Šie studentai gaudavo asmeninius priminimus apie miego grafiką ir nedidelę piniginę paskatą – 4,75 JAV dolerio už naktį, kai pasiekdavo tikslą.

Pats sprendimas atrodo beveik per paprastas: jokios sudėtingos terapijos, jokios brangios programos, jokio dramatiško gyvenimo apvertimo aukštyn kojomis. Tik aiškus tikslas, priminimas ir paskatinimas laikytis režimo.

Būtent tai tyrimo autoriams buvo svarbu. Pitsburgo universiteto sveikatos ekonomistas Osea Giuntella „ScienceAlert“ teigė, kad universitetams ilgai buvo sunku rasti nebrangių būdų pagerinti studentų rezultatus, nors miego trūkumas tarp jaunų suaugusiųjų yra labai dažnas.

Rezultatas neatrodo milžiniškas, bet jis svarbus

Aktyvios eksperimento fazės metu studentų, pasiekusių 7 valandų miego tikslą, naktų dalis padidėjo 26 proc. Bendra miego trukmė išaugo vidutiniškai 19 minučių per naktį. Kai priminimai ir piniginės paskatos baigėsi, poveikis sumažėjo, bet visiškai nedingo – studentai vis dar miegojo vidutiniškai 8 minutėmis ilgiau nei tyrimo pradžioje.

Iš pirmo žvilgsnio 19 minučių gali pasirodyti smulkmena. Bet būtent čia tyrimas tampa įdomus: net toks palyginti nedidelis pokytis buvo susijęs su geresniais akademiniais rezultatais.

Kai mokslininkai palygino miego duomenis su oficialiais universiteto pažymių įrašais, paaiškėjo, kad intervencinėje grupėje studentų vidutinis rezultatų rodiklis per semestrą pagerėjo 0,075–0,089 balo. Panašaus dydžio poveikis išliko ir kitą semestrą.

Kodėl tai turėtų rūpėti ne tik studentams

Tyrimo autoriai pripažįsta, kad poveikis nėra milžiniškas ir jį reikia tikrinti tolesniuose tyrimuose. Tačiau svarbiausia čia ne vien skaičius, o pats principas: realiame gyvenime pagerinus miego įpročius, pagerėjo ir akademiniai rezultatai. „ScienceAlert“ taip pat pažymi, kad šis poveikis buvo panašus į kai kurių stipendijų tipo finansinių paskatų programų naudą arba ją net viršijo, tik kainavo gerokai mažiau.

Tai gali būti svarbu mokykloms, universitetams ir šeimoms. Jei norima geresnių rezultatų, vien spausti mokytis daugiau gali būti per siauras sprendimas. Kartais reikia pradėti nuo paprastesnio klausimo: ar mokinys apskritai miega pakankamai?

Ypač tai aktualu paaugliams ir studentams, kurie dažnai gyvena tarp pamokų, paskaitų, darbo, socialinių tinklų ir naktinio mokymosi. Jie gali atrodyti užsiėmę, stengtis ir vis tiek jaustis lyg nuolat nepasivejantys. Miego trūkumas tokiu atveju tampa tylia kliūtimi, kurią lengva ignoruoti.

Ką galima pritaikyti namuose jau dabar

Šio tyrimo esmė nėra ta, kad reikia mokėti vaikams už miegą. Esmė – kad miego režimas turi būti toks pat rimtas kaip namų darbai ar pasiruošimas egzaminui. Jei žmogus kasdien eina miegoti skirtingu metu, užmiega su telefonu rankoje ir ryte keliasi pavargęs, mokymasis tampa sunkesnis dar neprasidėjus dienai.

Paprasčiausi žingsniai gali būti labai praktiški: pastovus miego laikas, mažiau ekranų prieš miegą, aiškesnė vakaro rutina, kofeino ribojimas antroje dienos pusėje, ne paskutinę minutę daromi namų darbai. Tai neskamba įspūdingai, bet būtent tokie maži įpročiai dažnai ir keičia savijautą.

Mokiniams svarbu suprasti ir kitą dalyką: naktinis „kalimas“ ne visada yra pasiaukojimas dėl pažymio. Kartais tai tiesiog būdas pavarginti smegenis taip, kad kitą dieną jos veiktų prasčiau.

Vadovėlių išmesti nereikia, bet miego nuvertinti – klaida

Mokslas čia nepasako, kad mokytis nebereikia. Jis primena, kad mokymasis nevyksta vakuume. Vaikas ar studentas nėra kompiuteris, į kurį galima be galo krauti informaciją, neklausiant, ar sistema dar veikia.

Geresni pažymiai prasideda ne tik nuo pastangų, bet ir nuo kūno būsenos. Jei trūksta miego, silpsta dėmesys, kantrybė, atmintis, nuotaika ir gebėjimas priimti informaciją. O tada net geriausias vadovėlis ne visada padės.

Šaltinis: „ScienceAlert“, straipsnio autorius Peter Dockrill.