Katė ar šuo parnešė grobį prie durų: augintinio bausti dėl to nereikėtų

Prie namų durų randate negyvą pelę, paukštį ar kitą smulkų gyvūną, o šalia sėdi akivaizdžiai savimi patenkinta katė ar šuo. Už tokį radinį augintinio bausti nereikėtų: jis greičiausiai elgėsi pagal instinktą ir galėjo net bandyti jums atnešti tai, ką laiko vertingu laimikiu.

Žmogui tai nemalonu, kartais net šokiruoja, tačiau gyvūnas nesupranta, kad jo poelgis atrodo nehigieniškai ar žiauriai. Rėkimas, gėdinimas ir ypač fizinės bausmės nepaaiškins, kodėl šeimininkas pyksta – tik susies jūsų pyktį su savo buvimu šalia.

Kodėl grobis atsiduria būtent prie namų

Katės medžioklė nėra vien alkio ženklas. Net reguliariai šeriama katė gali gaudyti peles, paukščius ar vabzdžius, nes persekioti judantį objektą jai yra natūralus elgesys. Lauke vaikštanti katė kartais grobį suėda pati, o kartais parsineša į vietą, kurią laiko saugiausia – namus.

Yra ir kita galimybė: augintinis gali dalintis radiniu su šeimininku. Žmonių akimis tai visai ne dovana, bet gyvūnui grobis gali būti vertingas daiktas, kuriuo norisi pasirūpinti ar pasidalyti su savo socialine grupe.

Šunys taip pat gali parnešti rastą nugaišusį gyvūną, nors dažniau juos vilioja kvapas, judesys ar noras ką nors nešti nasruose. Tai nebūtinai reiškia agresiją. Tačiau šuns norą rinkti radinius verta valdyti, nes lauke gali pasitaikyti apsinuodijusių gyvūnų, kaulų, atliekų ar kitų pavojingų dalykų.

Bausmė nepasako to, ką norite pasakyti

Jei augintinį barsite jau radę grobį, jis nesusies priekaištų su ankstesne medžiokle. Jam bus aišku tik viena: žmogus supyko, kai jis priėjo ar parodė rastą daiktą. Kitą kartą gyvūnas gali pasislėpti su grobiu, skubiai jį praryti arba vengti grįžti pas šeimininką.

Katės atveju bausmė dar mažiau keičia patį medžioklės instinktą. Šuniui griežtas konfliktas dėl radinio gali apsunkinti mokymąsi atiduoti daiktus – o būtent šio įgūdžio prireikia, kai nasruose atsiduria kas nors pavojingo.

Katė ar šuo prie durų paliko grobį? Bausmė augintiniui tik sukels dar daugiau problemųNuotrauka: Pexels / Mertcan Öztokmak

Ką daryti radus tokį „siurprizą“

Pirmiausia ramiai atitraukite augintinį nuo radinio. Jei tai šuo, nekovokite dėl grobio rankomis ir nekiškite pirštų prie nasrų: geriau pasiūlykite skanesnį kąsnį ar pažįstamą komandą, tada saugiai paimkite radinį.

• Užsidėkite vienkartines pirštines ir negyvą gyvūną surinkite į sandarų maišelį.
• Nuvalykite vietą, kur grobis gulėjo, o po tvarkymo kruopščiai nusiplaukite rankas.
• Neleiskite augintiniui grobio laižyti, ėsti ar su juo žaisti.
• Jei gyvūnas atrodo sergantis, sužeistas ar įtariate, kad augintinis galėjo suėsti nuodų paveiktą grobį, kreipkitės į veterinarą.

Katę, kuri nuolat medžioja, saugiausia laikyti namuose arba į lauką leisti tik prižiūrimą, įrengtoje saugioje erdvėje. Tai mažina riziką pačiai katei pakliūti po automobiliu, susidurti su ligomis ar nuodais, o kartu apsaugo laukinius gyvūnus.

Šuniui praverčia viena kasdienė pamoka

Su šunimi verta ramiai treniruoti komandą, reiškiančią „palik“ arba „atiduok“. Pradėkite namuose nuo nevertingo žaislo: pasiūlykite gardesnį skanėstą, palaukite, kol šuo paleis daiktą, ir tik tuomet pagirkite. Taip augintinis mokosi, kad atiduoti radinį apsimoka, o ne kad žmogaus priėjimas reiškia konfliktą.

Ši taisyklė naudinga ne tik dėl negyvų gyvūnų. Pasivaikščiojime ji gali padėti sustabdyti šunį prieš jam praryjant maisto likučius, vaistus, kaulą ar kitą pavojingą radinį.

Grobis prie durų nėra priežastis keršyti augintiniui už jo prigimtį. Ramiai sutvarkykite radinį, pasirūpinkite higiena ir mokykite saugaus elgesio iš anksto – būtent tai geriausiai apsaugo ir jūsų namus, ir patį gyvūną.