Katės gali suprasti daugiau, nei parodo: kaip patikrinti, ar jūsų augintinė tikrai jūsų klauso

Katė gali puikiai girdėti savo vardą, atpažinti šeimininko balsą ir įsiminti kasdien kartojamus žodžius, tačiau tai dar nereiškia, kad ji visada sureaguos. Skirtingai nei šunys, katės dažnai renkasi ne paklusti, o stebėti, įvertinti situaciją ir tik tada nuspręsti, ar verta pajudėti.

Daugeliui kačių šeimininkų pažįstama situacija: pašaukiate augintinę vardu, ji pakelia ausį, vos pasuka galvą arba tik krypteli uodegos galiuką, bet iš vietos nepajuda. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad katė nieko nesupranta arba tiesiog negirdi. Tačiau dažniausiai ji girdi puikiai. Klausimas kitas – ar tai, ką sakote, jai atrodo pakankamai svarbu.

Katės nėra tokios socialiai priklausomos nuo žmogaus kaip šunys, todėl jų reakcijos į žodžius dažnai būna subtilesnės. Šuo gali pribėgti vos išgirdęs vardą, nes per daugelį kartų buvo veisiamas bendradarbiauti su žmogumi. Katė elgiasi kitaip: ji gali atpažinti balsą, vardą ar dažnai kartojamą frazę, bet nebūtinai matys priežastį tuoj pat vykdyti žmogaus norą.

Tai nereiškia, kad katės abejingos kalbai. Jos stebi, kaip kalbame, kada kalbame ir kas nutinka po tam tikrų žodžių. Jei prieš maitinimą nuolat sakote „einam valgyti“, ilgainiui katė šią frazę susies su maistu. Jei prieš žaidimą kartojate tą patį žodį, ji gali pradėti jo laukti. Katės mokosi ne iš žodyno, o iš pasikartojančių situacijų.

Katės atpažįsta balsą, bet ne visada reaguoja

Katės dažnai geriau reaguoja į pažįstamo žmogaus balsą nei į nepažįstamojo. Šeimininko balsas joms yra kasdienės aplinkos dalis: jis siejasi su maistu, saugumu, dėmesiu, žaidimu, glostymu arba, priešingai, nemaloniomis situacijomis, jei žmogus dažnai bara ar gąsdina. Todėl tas pats žodis, ištartas skirtingų žmonių, katei gali turėti visiškai nevienodą reikšmę.

Svarbi ir intonacija. Katės gali pastebėti, ar žmogus kalba švelniai, garsiai, įsakmiai ar suirzęs, tačiau tai nereiškia, kad jos supranta mūsų emocijas taip, kaip jas suprastų kitas žmogus. Greičiau jos vertina balso toną kaip signalą: ar aplinka saugi, ar geriau pasitraukti, ar verta prieiti, nes gali laukti maistas arba dėmesys.

Jeigu šeimininkas dažnai šaukia katės vardą tik tada, kai nori ją pagauti, nunešti pas veterinarą, nukirpti nagus ar išvaryti nuo stalo, vardas gali įgyti neigiamą atspalvį. Tokiu atveju katė vardą gali atpažinti, bet sąmoningai vengti ateiti. Ji nėra „užsispyrusi be priežasties“ – ji tiesiog prisimena, kad po šio garso kartais nutinka nemalonių dalykų.

Todėl vardą geriausia sieti su maloniais dalykais. Pašaukite katę švelniai, duokite skanėstą, paglostykite, pažaiskite arba tiesiog leiskite jai ateiti be jokio spaudimo. Kuo dažniau vardas bus neutralus ar malonus signalas, tuo didesnė tikimybė, kad katė į jį reaguos.

Kiek žodžių katė gali įsiminti?

Tiksliai pasakyti, kiek žodžių katė prisimena, sunku, nes ji ne visada nori tai parodyti. Vis dėlto daugelis kačių ilgainiui atpažįsta kelis ar net kelias dešimtis kasdienių žodžių ir frazių. Dažniausiai tai yra vardas, maisto pavadinimas, kvietimas valgyti, žodis „ateik“, žaidimo frazės, draudimai arba garsai, susiję su konkrečia rutina.

Katėms lengviau įsiminti žodžius, kurie nuolat kartojami tose pačiose situacijose. Jei kasdien prieš vakarienę sakote „vakarienė“, po kurio laiko šis žodis katei taps aiškiu signalu. Ji gali ateiti prie dubenėlio dar prieš jums paimant maistą. Ne todėl, kad supranta žodžio prasmę taip, kaip žmogus, o todėl, kad susiejo garsą su rezultatu.

Panašiai veikia ir žaidimai. Jei prieš paimdami meškerėlę ar kamuoliuką sakote „žaisim“, katė gali pradėti reaguoti į šį žodį dar prieš pamatydama žaislą. Jei prieš atidarydami balkoną sakote „einam į balkoną“, kai kurios katės ilgainiui pradeda laukti prie durų vien išgirdusios frazę.

Tačiau katės mokosi pasirinktinai. Jos greičiau įsimena žodžius, kurie joms turi aiškią naudą arba stiprų emocinį ryšį. Žodis, po kurio niekas nevyksta, greitai tampa nereikšmingu foniniu triukšmu. Dėl to šeimininkui gali atrodyti, kad katė „nieko nesupranta“, nors iš tikrųjų ji tiesiog neišmoko, kodėl tas žodis turėtų būti svarbus.

Katė jus myli

Kaip patikrinti, ar katė žino savo vardą?

Paprasčiausias bandymas – vardą ištarti ramiu, įprastu balsu tada, kai katė nėra labai užsiėmusi. Jei ji miega giliai, medžioja vabzdį, valgo arba stebi paukščius pro langą, reakcijos gali ir nebūti. Geriau pasirinkti ramią akimirką, kai katė ilsisi, bet nėra visiškai atsijungusi nuo aplinkos.

Pirmiausia ištarkite kelis panašaus skambesio atsitiktinius žodžius. Pavyzdžiui, jei katės vardas Mėta, galite pasakyti „kėdė“, „vieta“, „pėda“ ir tik tada „Mėta“. Visi žodžiai turi būti tariami panašia intonacija, be papildomo kvietimo ar emocijos. Jei katė sureaguoja būtent į savo vardą – pasuka ausis, galvą, sujudina uodegą, pakelia akis arba pradeda eiti – tikėtina, kad ji vardą atpažįsta.

Svarbu nesitikėti, kad katė būtinai pribėgs. Katės reakcija dažnai būna labai maža. Vienos tik krypteli ausimi, kitos trumpai pažvelgia, trečios mirkteli arba pakeičia kūno padėtį. Tai vis tiek yra ženklas, kad garsas buvo pastebėtas.

Bandymą galima pakartoti skirtingomis dienomis, bet nereikėtų katės erzinti nuolatiniu vardu kartojimu. Jei vardą šauksite kas penkias minutes be jokios priežasties, jis praras reikšmę. Geriau tikrinti retai, ramiai ir nepaversti to spaudimu.

Dar vienas būdas – paprašyti kito žmogaus ištarti katės vardą tokiu pat tonu. Kai kurios katės aiškiai geriau reaguoja į šeimininką nei į svetimą žmogų. Tai rodo, kad joms svarbus ne tik pats žodis, bet ir balsas, su kuriuo jis susijęs.

Kaip suprasti, kad katė klausosi?

Katė nebūtinai turi ateiti, kad parodytų, jog klauso. Jos kūno kalba dažnai labai subtili. Jei kalbant katė pasuka ausis jūsų pusėn, trumpam pakelia galvą, pramerkia akis, krypteli uodega ar pakeičia kūno padėtį, ji greičiausiai reaguoja į garsą. Kartais katė gali atrodyti visiškai abejinga, bet jos ausys išduoda, kad ji puikiai seka, kas vyksta.

Klausymąsi rodo ir lėtesnis, ramesnis žvilgsnis. Jei katė žiūri į jus, lėtai mirksi ir nepasitraukia, ji jaučiasi gana saugiai. Jei po jūsų balso ji ateina, trinasi į kojas, miauksi arba atsisėda netoliese, tai gali reikšti, kad jūsų kalba jai susijusi su dėmesiu ir bendravimu.

Visai kitokia reakcija – jei katė sustingsta, priglaudžia ausis, išplečia vyzdžius, pasitraukia ar slepiasi. Tai gali reikšti, kad balsas, intonacija arba situacija jai kelia įtampą. Tokiu atveju problema ne ta, kad katė „nesupranta“, o tai, kad ji supranta situaciją kaip nemalonią.

Todėl labai svarbu, kaip kalbate su kate. Švelnus, ramus balsas dažniausiai veikia geriau nei garsus šaukimas. Katės geriau mokosi iš pasikartojančių malonių asociacijų, o ne iš baimės. Jei norite, kad augintinė reaguotų į vardą ar kvietimą, verta kurti pasitikėjimą, o ne reikalauti paklusnumo.

Kaip išmokyti katę reaguoti į žodžius?

Katę galima išmokyti reaguoti į tam tikrus žodžius, bet tai turi būti daroma kitaip nei su šunimi. Reikia trumpų, ramių pakartojimų ir aiškaus atlygio. Pasirinkite vieną žodį ar frazę, pavyzdžiui, „ateik“, „valgyti“, „žaisim“ arba katės vardą, ir kurį laiką naudokite ją tik viename kontekste.

Jei mokote ateiti, atsistokite netoli katės, švelniai ištarkite vardą arba pasirinktą žodį ir parodykite skanėstą. Kai katė prieina, duokite skanėstą arba pradėkite žaidimą. Svarbu, kad po žodžio sektų malonus rezultatas. Jei katė neateina, nereikia pykti ar kartoti dvidešimt kartų iš eilės. Geriau pabandyti vėliau.

Treniruotės turėtų būti labai trumpos. Katėms dažnai užtenka kelių minučių. Jei bandysite mokyti per ilgai, ji praras susidomėjimą arba pradės vengti situacijos. Geriau kelis kartus per dieną trumpai pakartoti, nei vieną kartą ilgai spausti.

Nenaudokite to paties žodžio nemalonioms situacijoms. Jei „ateik“ reiškia ir skanėstą, ir vaistų davimą, katė greitai taps atsargesnė. Nemalonioms procedūroms geriau susikurti kitą rutiną, o vardą ir pagrindines komandas išlaikyti kuo pozityvesnes.

Taip pat verta nepamiršti, kad katė nėra privaloma „komandų vykdytoja“. Jos mokymasis labiau primena susitarimą: jei signalas aiškus, aplinka saugi, o atlygis vertas dėmesio, ji bendradarbiaus. Jei ne – tiesiog pasirinks nedalyvauti.

Kodėl katė trinasi į kojas?

Ar katės supranta žmogaus nuotaiką?

Katės stebi žmogų daug atidžiau, nei kartais atrodo. Jos gali pastebėti balso stiprumą, judesių tempą, kūno padėtį, veido išraišką ir kasdienės rutinos pokyčius. Jei šeimininkas grįžta namo įsitempęs, juda greitai, garsiai kalba ar tranko daiktus, katė gali pasitraukti. Jei žmogus ramus, kalba švelniai ir juda lėtai, ji gali lengviau prieiti.

Vis dėlto nereikėtų sakyti, kad katė supranta mūsų emocijas taip, kaip jas suprastų kitas žmogus. Ji greičiau skaito signalus ir mokosi iš patirties. Jei konkretus balso tonas anksčiau reiškė konfliktą, katė gali jo vengti. Jei švelnus balsas reiškė glostymą, maistą ar žaidimą, ji gali prie jo artėti.

Kai kurios katės labai aiškiai reaguoja į šeimininko liūdesį ar ligą. Jos gali ateiti atsigulti šalia, murkti, būti ramesnės ar dažniau laikytis arti. Tačiau tai priklauso nuo katės charakterio ir ryšio su žmogumi. Viena katė guos artumu, kita stebės iš atstumo, trečia apskritai pasirinks saugią vietą kitame kambaryje.

Dėl to nereikėtų lyginti katės su šunimi. Katės ryšys su žmogumi dažnai mažiau demonstratyvus, bet tai nereiškia, kad jo nėra. Jos tiesiog kitaip rodo dėmesį ir kitaip sprendžia, kada verta reaguoti.

Kodėl katė ignoruoja, nors viską girdi?

Viena dažniausių priežasčių – žodis katei neturi jokios naudos. Jei vardas tariamas nuolat, be aiškios prasmės, katė išmoksta jį filtruoti kaip foninį triukšmą. Panašiai žmogus pripranta prie laikrodžio tiksėjimo ar šaldytuvo ūžimo. Garsas yra, bet jis nebesvarbus.

Kita priežastis – katė užsiėmusi svarbesniu dalyku. Jei ji stebi paukštį, uodžia naują kvapą, medžioja žaislą ar ilsisi saugioje vietoje, jūsų kvietimas gali tiesiog pralaimėti konkurenciją. Tai nereiškia, kad katė jūsų nemyli. Tai reiškia, kad šiuo metu jos prioritetas kitoks.

Trečia priežastis – neigiamos asociacijos. Jei katė kviečiama tik tada, kai reikia ją išmaudyti, suleisti vaistus, uždaryti į transportavimo dėžę arba nubausti, ji greitai išmoksta saugotis. Tokiu atveju reikia iš naujo kurti pasitikėjimą ir vardą sieti su maloniais dalykais.

Ketvirta priežastis – sveikata. Jei katė anksčiau reaguodavo į garsus, bet staiga nustojo, verta atkreipti dėmesį į klausą, bendrą savijautą, stresą ar skausmą. Vyresnės katės gali prasčiau girdėti, o serganti ar įsitempusi katė gali tiesiog nenorėti bendrauti.

Ką iš tikrųjų reiškia „katė supranta žmogų“?

Katė nesupranta kalbos taip, kaip ją supranta žmogus. Ji nežino gramatikos, sakinio struktūros ir abstrakčių sąvokų. Tačiau ji gali puikiai suprasti garsų reikšmę savo gyvenime. Jai svarbu ne pats žodis, o tai, kas po jo dažniausiai įvyksta.

Jei po žodžio „valgyti“ visada atsiranda maistas, žodis tampa aiškus. Jei po „ateik“ visada laukia skanėstas arba glostymas, katė gali pradėti ateiti. Jei po vardo kartais laukia džiaugsmas, o kartais nemalonumai, reakcija bus nevienoda. Katės yra puikios asociacijų kūrėjos, tik ne visada nori būti mūsų eksperimento dalyvės.

Todėl geriausias būdas suprasti katę – žiūrėti ne tik į tai, ar ji ateina, bet ir į mažus signalus. Ausų kryptis, akių judesiai, uodegos galiukas, kūno laikysena ir reakcijos laikas gali pasakyti daugiau nei garsus miaukimas. Katė gali klausytis labai atidžiai, net jei išoriškai atrodo, kad jai visiškai nerūpite.

Jei norite, kad augintinė dažniau reaguotų į jūsų žodžius, kalbėkite su ja nuosekliai, ramiai ir pagarbiai. Naudokite tuos pačius žodžius toms pačioms situacijoms, nesiekite priversti jos paklusti ir nesiekite vardo paversti grasinimu. Katė gali būti ne tokia akivaizdžiai paklusni kaip šuo, bet ji tikrai stebi, mokosi ir prisimena daugiau, nei parodo.

Galiausiai katės „klausymasis“ nėra vien dresūros klausimas. Tai santykio veidrodis. Kuo daugiau pasitikėjimo tarp žmogaus ir gyvūno, tuo daugiau prasmės katei turi žmogaus balsas. Ji gali neateiti kiekvieną kartą, kai ją pašauksite, bet tai nereiškia, kad ji jūsų negirdi. Labai gali būti, kad ji puikiai girdėjo – tiesiog nusprendė, kad atsakyti šį kartą nebūtina.