„Wi-Fi“ maršrutizatorių laikote šioje buto vietoje? Štai kodėl internetas gali nuolat strigti, nors už jį mokate nemažai

Vakare įsitaisote ant sofos, įsijungiate filmą, tačiau pačioje įdomiausioje vietoje vaizdas sustoja. Telefonas rodo, kad prie „Wi-Fi“ prisijungta, bet interneto puslapiai kraunasi neįtikėtinai lėtai. Nueinate arčiau maršrutizatoriaus – ir viskas vėl veikia. Tokia situacija pažįstama daugeliui Lietuvos daugiabučių gyventojų. Dažniausiai pirmasis įtarimas krenta interneto tiekėjui, nors tikroji problema kartais slypi tiesiog netinkamai parinktoje maršrutizatoriaus vietoje.

Daugelis žmonių šį nedidelį įrenginį pastato ten, kur patogiausia prijungti laidą arba kur jis mažiausiai krenta į akis. Vieni paslepia už televizoriaus, kiti įkiša į spintelę prieškambaryje, o treti palieka ant grindų šalia elektros lizdo. Tačiau net ir greitas šviesolaidinis internetas negarantuoja gero belaidžio ryšio kiekviename kambaryje. Sienos, metaliniai daiktai, buitinė technika ir net kaimynų naudojami belaidžiai tinklai gali sumažinti signalo stiprumą. Kartais užtenka pakeisti maršrutizatoriaus vietą, kad internetas pradėtų veikti gerokai stabiliau.

Didžiausia klaida – maršrutizatorių slėpti už televizoriaus arba spintelėje

Viena dažniausių problemų atsiranda tuomet, kai maršrutizatorius paslepiamas už televizoriaus, metalinėje spintelėje arba uždarame baldų skyriuje. Toks sprendimas atrodo tvarkingai – nesimato laidų, nemirksi lemputės, o kambarys atrodo gražiau. Tačiau belaidžio ryšio signalui tai gali būti rimta kliūtis.

„Wi-Fi“ ryšys perduodamas radijo bangomis, kurios sklisdamos susiduria su įvairiomis medžiagomis. Ypač stipriai signalą gali slopinti metalas, gelžbetonis ir kai kurios metalizuotos dangos. Jeigu maršrutizatorius pastatytas už didelio televizoriaus arba paslėptas metalinėje spintelėje, signalas į kitus kambarius gali patekti gerokai silpnesnis.

Dėl šios priežasties viename kambaryje internetas kartais veikia puikiai, o vos už kelių metrų, už sienos, pradeda strigti. Ypač dažnai su tuo susiduria senesnių daugiabučių gyventojai, kurių butuose yra storos gelžbetoninės sienos.

Jeigu įrenginys dabar stovi už televizoriaus, verta jį bent laikinai perkelti į atvirą vietą ir patikrinti ryšį. Nebūtina iš karto pirkti naujo maršrutizatoriaus ar keisti interneto plano. Kartais paprastas perkėlimas į kitą lentyną duoda daugiau naudos nei brangesnė įranga.

Virtuvėje ir prie radiatoriaus maršrutizatoriui taip pat ne vieta

Virtuvė iš pirmo žvilgsnio atrodo visai tinkama vieta maršrutizatoriui. Ten dažnai yra laisvų elektros lizdų, lentynų ir vietos įrenginiui paslėpti. Tačiau šioje patalpoje gausu daiktų, kurie gali trukdyti belaidžiam ryšiui arba pakenkti pačiai įrangai.

Vienas geriausiai žinomų trukdžių šaltinių – mikrobangų krosnelė. Ji veikia maždaug 2,45 GHz dažniu, kuris patenka į tą pačią dažnių juostą, kurioje veikia 2,4 GHz „Wi-Fi“ tinklai. Tvarkingai veikianti mikrobangų krosnelė turi riboti spinduliuotės nutekėjimą, tačiau tam tikromis aplinkybėmis jai veikiant vis tiek gali atsirasti belaidžio ryšio trukdžių. Ypač jei maršrutizatorius stovi visai šalia.

Nereikėtų įrenginio statyti ir prie radiatoriaus, šildytuvo ar kito stipriai šylančio paviršiaus. Maršrutizatorius veikdamas pats išskiria šilumą, todėl jam reikalinga tinkama ventiliacija. Per aukšta aplinkos temperatūra gali pabloginti jo veikimą ir sutrumpinti elektroninių komponentų tarnavimo laiką.

Dar viena netinkama vieta – drėgna patalpa arba vieta šalia kriauklės. Vanduo gali sugadinti elektroniką, o didesnis jo kiekis tarp maršrutizatoriaus ir prijungto įrenginio taip pat silpnina radijo signalą. Todėl paprastam, vidaus patalpoms skirtam maršrutizatoriui vonios kambarys ar neįstiklintas balkonas nėra tinkamas pasirinkimas.

Wifi namuose

Ar tiesa, kad maršrutizatoriaus negalima laikyti prie lovos?

Internete dažnai galima perskaityti perspėjimų, kad „Wi-Fi“ maršrutizatorius prie lovos gali neigiamai paveikti smegenis, sutrikdyti miegą ar ilgainiui pakenkti sveikatai. Kai kuriuose patarimuose net nurodoma, kad įrenginys privalo būti bent dviejų ar trijų metrų atstumu nuo žmogaus. Tačiau tokie teiginiai nėra pagrįsti patikimais moksliniais įrodymais.

Pasaulio sveikatos organizacijos ir Jungtinės Karalystės sveikatos saugumo agentūros vertinimu, įprastų, nustatytus saugos reikalavimus atitinkančių belaidžio ryšio įrenginių skleidžiami radijo dažnių signalai yra mažos galios. Iki šiol nėra nuoseklių mokslinių įrodymų, kad įprastas „Wi-Fi“ naudojimas sukeltų žalingą poveikį žmonių sveikatai.

Todėl maršrutizatoriaus laikymas miegamajame savaime nėra pavojingas. Jo nereikia išnešti vien dėl baimės, kad elektromagnetinės bangos būtinai pakenks smegenims. Kur kas svarbiau užtikrinti, kad įrenginys neperkaistų, būtų tinkamai prijungtas prie elektros tinklo ir neužstotas daiktais.

Jeigu maršrutizatoriaus lemputės trukdo miegoti, jas galima išjungti įrenginio nustatymuose, jei modelis tokią galimybę turi. Taip pat galima pasirinkti kitą vietą vien dėl patogumo. Tačiau jokios universalios trijų metrų saugaus atstumo taisyklės įprastam namų „Wi-Fi“ maršrutizatoriui nėra.

Kur pastatyti maršrutizatorių, kad internetas geriau veiktų visame bute?

Geriausia vieta paprastai yra kuo arčiau buto centro, atviroje erdvėje ir šiek tiek aukščiau grindų. Pavyzdžiui, lentyna svetainėje arba prieškambaryje gali būti geras sprendimas, jeigu nuo jos signalui nereikia skverbtis per kelias storas sienas. Tokį įrangos išdėstymo principą rekomenduoja ir „Microsoft“ belaidžio tinklo įrengimo gairės.

Tačiau ne visuose butuose vienas maršrutizatorius gali vienodai gerai aptarnauti visas patalpas. Ilguose arba sudėtingo išplanavimo būstuose net ir galingas įrenginys kartais nesugeba užtikrinti stabilaus signalo tolimiausiame kambaryje. Tokiu atveju verta apsvarstyti papildomą belaidžio ryšio prieigos tašką arba kelių įrenginių „Mesh“ sistemą.

Prieš išleidžiant pinigus naujai įrangai galima atlikti paprastą bandymą. Atsidarykite interneto greičio matavimo programėlę telefone, prisijunkite prie savo „Wi-Fi“ ir išmatuokite greitį prie maršrutizatoriaus. Tada tą patį pakartokite kambaryje, kuriame internetas dažniausiai stringa. Galiausiai laikinai perkelkite maršrutizatorių į atviresnę vietą ir pakartokite matavimus. Svarbu naudoti tą patį telefoną ir tą pačią dažnių juostą, kad rezultatai būtų palyginami.

Jeigu internetas gerai veikia prie maršrutizatoriaus, bet labai sulėtėja kitame kambaryje, tikėtina, kad problema susijusi su belaidžio ryšio aprėptimi. O jeigu greitis prastas net stovint visai šalia įrenginio, reikėtų patikrinti maršrutizatoriaus nustatymus, apkrovą ir patį interneto ryšį. Tokiu atveju vien įrenginio perkėlimas problemos gali neišspręsti.

Dar verta prisiminti, kad 2,4 GHz dažnio „Wi-Fi“ signalas paprastai geriau įveikia kliūtis ir pasiekia tolesnius kambarius, o 5 GHz dažnis dažnai leidžia pasiekti didesnį greitį mažesniu atstumu. Todėl jeigu viename kambaryje internetas nuolat stringa, kartais gali padėti ir tinkamos dažnių juostos pasirinkimas.

Galiausiai nereikėtų pamiršti paprasto dalyko: net brangiausias interneto planas nepadės, jeigu belaidis signalas iki telefono ar televizoriaus ateina labai silpnas. Prieš kaltinant tiekėją ar perkant naują maršrutizatorių, verta patikrinti, kur iš tikrųjų stovi dabartinis. Galbūt problema visą laiką slėpėsi už televizoriaus, uždaros spintelės durų arba storos betoninės sienos.