Prieš žiemą pasamdžiau kaminkrėtį, nors vyras sakė, kad tai pinigų švaistymas. Apžiūros rezultatai jį nustebino

Kai vyrui pasakiau, kad prieš šildymo sezoną užregistravau kamino patikrą, jis tik numojo ranka. „Kam mėtyti pinigus? Pernai kūrenome, viskas veikė. Dar ir pats galiu išvalyti“, – atsakė. Nesiginčijau, nes šią kalbą girdėjau jau ne pirmus metus. Tačiau šį rudenį nusprendžiau nebetaupyti ten, kur kalbama apie namų saugumą. Sumokėjau 80 eurų už kaminkrėčio vizitą ir maniau, kad po valandos galėsiu ramiai ruoštis žiemai. Tik kai specialistas iš kamino ištraukė pirmąją saują juodų, sukietėjusių apnašų, supratau, kad šį kartą vyras tikrai klydo.

Nuosavame name gyvename jau vienuolika metų. Šildomės malkomis, turime kietojo kuro katilą, o šaltuoju metų laiku jį kūrename beveik kasdien. Vyras visada rūpinosi malkomis, išvalydavo pelenus, kartais patikrindavo kaminą. Todėl ilgą laiką buvau įsitikinusi, kad viską prižiūrime tinkamai. Vis dėlto praėjusią žiemą pastebėjau kelis dalykus, kurie man nedavė ramybės. Užkuriant katilą kartais į katilinę patekdavo dūmų, o vieną vakarą iš kamino sklido neįprastai aitrus kvapas.

Vyras tikino, kad taip būna kiekviename name

Apie dūmus vyrui užsiminiau dar vasarį. Jis paaiškino, kad lauke buvo drėgna, vėjas pūtė nepalankia kryptimi, todėl trumpam pablogėjo trauka. Kai po kelių dienų viskas susitvarkė, daugiau apie tai nekalbėjome.

Rugsėjį pradėjome ruoštis šildymo sezonui. Užsisakėme malkų, sutvarkėme katilinę, patikrinome radiatorius. Tada socialiniame tinkle pamačiau priminimą, kad prieš intensyvų kūrenimą būtina pasirūpinti dūmtraukiu.

Paklausiau vyro, kada paskutinį kartą mūsų kaminą tikrino specialistas.

– Prieš kokius trejus metus. O ką?

– Tai gal reikėtų vėl?

– Kam? Aš pats išvalau. Geriau už tuos pinigus dar malkų nupirkime.

Tiesą sakant, ir pati nenorėjau papildomų išlaidų. Rugsėjį sumokėjome už automobilio remontą, o dar reikėjo pasirūpinti sūnaus mokyklinėmis išlaidomis. Tačiau prisiminiau praėjusios žiemos dūmus ir nusprendžiau paskambinti kaminkrėčiui.

Vyrui pasakiau tik tada, kai jau buvau susitarusi dėl vizito.

Kamino valymas prieš žiemą

Atidaręs valymo angą specialistas iš karto paklausė, kokiomis malkomis kūrename

Kaminkrėtys atvyko ketvirtadienio rytą. Pirmiausia apžiūrėjo katilą, dūmtraukio jungtį ir valymo angas. Tada paklausė, kokias malkas naudojame ir kur jas laikome.

Paaiškinau, kad dažniausiai perkame beržines, tačiau kartais į katilą dedame ir tokių, kurios kieme pragulėjo vos kelis mėnesius. Vyras visada sakydavo, kad jeigu mediena dega, vadinasi, ji jau tinkama kūrenti.

Specialistas paaiškino, kad nepakankamai išdžiūvusios malkos gali skatinti dervų ir suodžių kaupimąsi dūmtraukyje. Degant drėgnai medienai dalis energijos sunaudojama vandeniui išgarinti, mažėja degimo temperatūra, o ant vėsesnių paviršių lengviau kaupiasi degimo produktų apnašos.

Kai jis atidarė valymo angą, pamačiau storą juodų apnašų sluoksnį. Kai kurios buvo birios, tačiau dalis priminė sukietėjusią, blizgančią plutą.

– Čia jau ne vien paprasti suodžiai, – pasakė jis.

Specialistas paaiškino, kad tokios degios nuosėdos gali būti pavojingos, nes tam tikromis sąlygomis dūmtraukyje gali užsidegti. Apžiūros metu jis taip pat pastebėjo, kad viena dūmtraukio jungties vieta nėra pakankamai sandari.

Tą akimirką prisiminiau, kaip praėjusią žiemą katilinėje užuodžiau dūmus. Negalėjome tvirtai pasakyti, ar būtent ši jungtis buvo jų priežastis, bet pasidarė aišku, kad problemą reikėjo spręsti.

Kai vyras grįžo namo, parodžiau jam, ką radome

Kaminkrėtys išvalė prieinamas dūmtraukio dalis, patikrino jo būklę ir paaiškino, kokius papildomus darbus reikia atlikti. Nesandarią jungtį rekomendavo sutvarkyti prieš pradedant kūrenti. Dar perspėjo, kad vien išvalymas nepakeičia konstrukcijos būklės įvertinimo, todėl pastebėjus įtrūkimų, pažeidimų ar kitų trūkumų gali prireikti išsamesnės patikros.

Paprašiau parodyti surinktas apnašas. Jų buvo gerokai daugiau, nei tikėjausi. Nufotografavau ir nusiunčiau vyrui.

Jis paskambino beveik iš karto.

– Čia tikrai iš mūsų kamino?

– O iš kieno daugiau?

Vakare vyras ilgai kalbėjosi su specialistu telefonu. Klausinėjo apie trauką, malkų drėgnumą ir tai, kaip dažnai reikėtų valyti dūmtraukį. Pirmą kartą per daugelį metų nemačiau jo ginčijantis dėl papildomų darbų katilinėje.

Kitą savaitę pasirūpinome rekomenduotu jungties remontu. Taip pat nusipirkome paprastą malkų drėgmės matuoklį. Paaiškėjo, kad dalis kieme laikomų malkų dar per drėgnos, todėl jas palikome džiūti.

Kaip atrodo kaminas iš vidausNuotrauka: OpenAI

Tie 80 eurų pakeitė mūsų požiūrį į šildymą

Labiausiai nustebino ne tai, kiek suodžių buvo kamine, o kiek mažai apie jo būklę žinojome. Vyras buvo įsitikinęs, kad reguliariai išvalydamas katilą pasirūpina visa šildymo sistema. Aš taip pat ilgai maniau, kad jeigu dūmai išeina pro kaminą, vadinasi, viskas veikia tinkamai.

Dabar suprantu, kad tai ne tas pats. Dūmtraukyje gali kauptis degios nuosėdos, atsirasti nesandarumų ar traukos sutrikimų, kurių ne visada galima pastebėti kasdien kūrenant. Tokie gedimai svarbūs ne tik dėl galimo kamino gaisro, bet ir dėl anglies monoksido pavojaus.

Po apžiūros įsirengėme ir smalkių detektorių. Anksčiau turėjome tik dūmų signalizatorių, todėl net nesusimąstėme, kad tai du skirtingi prietaisai. Smalkės neturi kvapo, o jų patekimas į gyvenamąsias patalpas gali būti pavojingas nepastebėjus jokių aiškių požymių.

Dabar šildymo sezonui ruošiamės kitaip. Kaminą ir šildymo įrangą prižiūrime pagal jiems taikomus reikalavimus, naudojame tinkamai išdžiovintas malkas, o pastebėję neįprastą kvapą ar dūmų patekimą į patalpą nebandome apsimesti, kad tai nieko rimto. Jei kyla įtarimų dėl dūmtraukio būklės, kūrenimą nutraukiame, kol problema patikrinama.

Praėjusį savaitgalį kaimynas užsuko pasiskolinti įrankių ir užsiminė, kad jo katilas pastaruoju metu prasčiau traukia. Vyras pats paklausė, kada šis paskutinį kartą kvietė kaminkrėtį.

Net nusijuokiau. Dar prieš mėnesį būtent jis sakė, kad tokia paslauga tėra pinigų švaistymas.

Dabar abu sutariame dėl vieno: geriau sumokėti už patikrą ir sužinoti, kad viskas gerai, negu taupyti nežinant, kokios būklės yra kaminas. Juk žiemą labiausiai norisi ne karščiau kūrenamo katilo, o ramiai miegoti žinant, kad namuose saugu.