Ar virintas vanduo blogesnis? Tyrimai rodo, kas iš tikrųjų keičiasi

Virintas vanduo savaime netampa blogesnis gerti: užvirinimas sunaikina daugumą ligas galinčių sukelti mikroorganizmų, tačiau nepašalina iš vandens ištirpusių cheminių medžiagų. Virtuvėje svarbiausia ne tai, ar virdulys vandens buvo užvirintas antrą kartą, o kokios kokybės vanduo į jį buvo pripiltas ir kaip prižiūrimas pats virdulys.

Kai ryte įjungiate virdulį su vakarykščiu likučiu, dažnas suabejoja: gal geriau viską išpilti? Jei vanduo buvo švarus, laikytas uždengtame inde ir neįgavo keisto kvapo ar skonio, pakartotinis užvirinimas paprastai nėra problema. Vis dėlto vandens virinimas nėra universalus būdas „išvalyti“ tai, kas jame jau buvo ištirpę.

Kas nutinka vandeniui, kai jis užverda

Kaitinant vandenį žūsta daug mikroorganizmų, todėl virinimas gali padidinti mikrobiologinį saugumą tais atvejais, kai kyla abejonių dėl vandens švaros. Dėl to virintas vanduo dažnai naudojamas ir ruošiant maistą, ir tuomet, kai vandens tiekėjai rekomenduoja jį virinti.

Tačiau ištirpę mineralai, nitratai, sunkieji metalai ar kiti cheminiai teršalai nuo virimo neišnyksta. Jei dalis vandens ilgai verda ir išgaruoja, šių medžiagų koncentracija likusiame vandenyje gali nežymiai padidėti. Tai nėra priežastis bijoti įprasto puodelio arbatos, bet aiškiai parodo, kodėl prastos kokybės vandens vien virduliu pataisyti nepavyks.

Virdulio dugne atsirandančios baltos nuosėdos dažniausiai yra kalkės – iš vandens iškritusios kalcio ir magnio druskos. Jos gali pakeisti prietaiso darbą ir arbatos skonį, tačiau pačios savaime nereiškia, kad vanduo tapo nesaugus.

Kodėl „pervirintas“ vanduo kelia tiek abejonių

Baime dažnai tampa tai, kas atrodo logiška: jeigu vandens mažiau, o medžiagos liko, vadinasi, kiekvieną kartą jis vis blogesnis. Toks efektas iš tiesų galimas tik tada, kai vanduo ilgai garinamas arba daug kartų papildomas ir vėl verdamas. Įprastai virdulys užverda greitai, todėl pokytis būna mažas.

Daug realesnė bėda – ilgai virdulyje stovintis vanduo, nevalomos kalkės arba vanduo iš šaltinio, kurio kokybė kelia klausimų. Užvirinimas gali pašalinti mikrobiologinę riziką, bet neatsako į klausimą, ar tame vandenyje nėra nepageidaujamų cheminių priemaišų.

Ar virintas vanduo blogesnis? Tyrimai rodo, kas iš tikrųjų keičiasiNuotrauka: Pexels / Engin Akyurt

Kada vandenį verta pakeisti, o ne virinti dar kartą

Šviežio vandens įpilkite, jei senasis pakito: atsirado neįprastas kvapas, skonis, drumstumas ar plaukiojančių dalelių. Taip pat neverta naudoti vandens, kuris ilgai stovėjo atvirame inde – į jį gali patekti dulkės ir kiti nešvarumai.

Jeigu namuose naudojamas šulinio ar gręžinio vanduo, o jo saugumas nebuvo ištirtas, vien virinimu nepasikliaukite. Tokiu atveju prasmingiau atlikti vandens tyrimą ir, pagal jo rezultatus, spręsti dėl tinkamo filtro ar kitų priemonių. Ypač atsargiai verta elgtis ruošiant vandenį kūdikiams ar žmonėms, kurių imunitetas nusilpęs.

Keturi paprasti įpročiai prie virdulio

Kasdienybėje užtenka kelių paprastų veiksmų, kad vanduo būtų ir skanus, ir saugus.

• Pilkite į virdulį tiek šalto vandens, kiek ketinate sunaudoti dabar, o ne virinkite pilną indą „dėl visa ko“.
• Reguliariai pašalinkite kalkių nuosėdas pagal virdulio gamintojo nurodymus, nes jos trumpina prietaiso tarnavimo laiką ir gali keisti gėrimo skonį.
• Jei vandens kvapas, spalva ar skonis staiga pakito, jo nevirinkite tikėdamiesi išspręsti problemą – išsiaiškinkite priežastį.
• Jei kyla abejonių dėl šulinio ar gręžinio vandens, rinkitės laboratorinį tyrimą, o ne spėliojimą pagal skonį.

Taigi vakarykštis vanduo virdulyje nėra automatiškai blogas, o pakartotinis užvirinimas jo nepaverčia nuodu. Tačiau virinimas tinka mikroorganizmams mažinti, ne cheminėms priemaišoms šalinti – todėl svarbiausia visada lieka patikimas vandens šaltinis ir švarus virdulys.