Katė spalį ilgai žiūri į vieną namų kampą: ką senoliai laikė tokiu ženklu
Senoliai sakydavo, kad katė, ilgai sustingusi ir žiūrinti į vieną kambario kampą, namuose pastebi tai, ko žmogaus akis nepagauna – artėjantį orų pokytį, pelę ar tiesiog neįprastą garsą. Spalį toks elgesys atrodydavo dar reikšmingesnis, nes namai ima vėsti, į juos traukia smulkūs gyvūnai, o vėjas už lango sukuria daugybę naujų garsų.
Šiandien tai nėra pranašystė ar ženklas, kad namuose vyksta kažkas antgamtiško. Tačiau sena katės stebėjimo tradicija primena paprastą dalyką: ji girdi, užuodžia ir pamato gerokai daugiau smulkių detalių nei žmogus, skubantis pro šalį su arbatos puodeliu rankoje.
Kampas, kuriame tarsi kažkas yra
Pažįstama scena: vakaras, kambaryje tylu, o katė staiga atsisėda prie sienos ir nenuleidžia akių nuo lubų kampo. Šeimininkas pašaukia, pamojuoja žaislu, bet gyvūnas nė nesujuda. Būtent tokiais momentais senesnėse šeimose dažnai būdavo ištariama, kad katė „mato namų dvasią“ arba jaučia svečią, kuris dar tik pakeliui.
Lietuvių ir kitų kraštų liaudies tikėjimuose katė buvo laikoma ypatingu namų gyvūnu – budriu, savarankišku ir jautriu nematomam pasauliui. Jos ramus žvilgsnis į tuščią vietą vieniems reiškė, kad namuose gera ir saugu, kitiems – kad reikia būti atidesniems savo aplinkai. Vis dėlto tokios interpretacijos buvo labiau bandymas paaiškinti paslaptingą gyvūno elgesį, o ne tvirta taisyklė.
Spalį katė turi daugiau priežasčių klausytis
Ruduo namuose pakeičia daug ką. Radiatoriai gali pradėti skleisti spragtelėjimus, vėjas pajudina ventiliacijos angas, lietus kitaip barbeną į palangę, o už sienų ar palėpėje gali sujudėti graužikai. Katė gali ilgai stebėti kampą vien todėl, kad ten girdi vos juntamą čežesį arba užuodžia gyvūną.
Jos dėmesį kartais pagauna ir šviesos atspindys, dulkelė, mažas vabzdys ar judantis šešėlis. Žmogui tas kampas atrodo visiškai tuščias, nes mes tiesiog nesame taip prisitaikę sekti menkiausio judesio. Katės kantrybė prie vienos vietos dažniausiai yra medžioklės instinktas, o ne mįslingas įspėjimas.

Ką verta patikrinti vietoj spėliojimo
Jeigu katė prie to paties kampo grįžta nuolat, verta ne gąsdintis, o ramiai apsidairyti. Ypač senuose namuose ar butuose rudenį atsiranda daugiau plyšių, pro kuriuos į vidų gali patekti vabzdžiai ir smulkūs graužikai.
- Apžiūrėkite, ar prie grindjuosčių, vamzdžių ar ventiliacijos nėra tarpų.
- Paklausykite, ar sienoje, už spintelės ar prie radiatoriaus nesigirdi čežėjimo.
- Patikrinkite, ar kampo nepasiekia judantis šviesos atspindys iš lango ar televizoriaus.
- Jei įtariate graužikus, nepalikite katės spręsti problemos vienos – pasirūpinkite saugiu, gyvūnui nekenksmingu sprendimu.
Staiga pasikeitęs elgesys vertas daugiau dėmesio tuomet, kai katė ne tik žiūri į kampą, bet ir atrodo nerami, slepiasi, atsisako ėsti ar akivaizdžiai reaguoja į skausmą. Tuomet priežastis gali būti ne namų garsai, o gyvūno savijauta, todėl geriausia pasitarti su veterinaru.
Senas ženklas, kuris moko pastebėti namus
Senoliai katės žvilgsnyje į kampą įžvelgdavo paslaptį, nes ne viską namuose galima išgirsti ar pamatyti iš pirmo karto. Šiuolaikiškesnis paaiškinimas nė kiek nemažiau įdomus: katė tiesiog gali būti pirmoji, kuri pastebi mažą, bet tikrą pokytį aplinkoje.
Tad spalį ilgai į kampą žiūrinti katė nėra blogas ženklas – greičiau proga patikrinti namus ir leisti jai pabūti budria rudens sarge.
Komentarai
Būkite pirmas, kuris pakomentuos
Daugiau šia tema
Visos temos naujienosIeškote daugiau?


