Visą vištą kepu su vienu rudeniniu vaisiumi: mėsa tampa nepaprastai minkšta, o odelė apskrunda iki auksinės spalvos

Sekmadienio pietums kepta višta – vienas tų patiekalų, kuriuos daugelis prisimena dar iš vaikystės. Orkaitėje skrundanti odelė, po namus pasklidęs prieskonių kvapas ir visa šeima prie stalo. Tačiau ne visada pavyksta iškepti taip, kaip norėtųsi. Krūtinėlė kartais būna sausa, šlaunelės dar nevisiškai iškepusios, o gražiai apskrudusi odelė slepia gana prėską mėsą. Šį kartą verta išbandyti kiek kitokį receptą – visą vištą kepti su svarainiais, sviestu ir rozmarinais.

Svarainiai suteikia patiekalui malonios rūgštelės, kuri puikiai dera su riebesne vištienos odele ir sviestu. Rozmarinai prideda sodrų, šiek tiek sakais kvepiantį aromatą, o po krūtinėlės odele įdėtas sviestas padeda mėsai išlikti sultingesnei. Taip paruošta višta gali tapti pagrindiniu savaitgalio pietų patiekalu, nors jos gaminimas nereikalauja ypatingų kulinarinių įgūdžių.

Kodėl prie vištienos verta išbandyti būtent svarainius?

Lietuvoje svarainius dažniausiai naudojame sirupams, arbatoms ir uogienėms. Daugelis jų net nelaiko vaisiais, kurie galėtų tikti prie mėsos. Tačiau kitų šalių virtuvėse svarainiai nuo seno naudojami ir troškiniams, ir keptiems mėsos patiekalams.

Svarbu atskirti dvi vaisių rūšis, kurios Lietuvoje dažnai vadinamos panašiai. Tikrieji svarainiai yra didesni, savo forma primena obuolius arba kriaušes ir kepami gana gerai išlaiko struktūrą. O mūsų soduose dažniau auginami japoniniai svarainiai – nedideli, labai rūgštūs vaisiai, kuriuos įprastai pjaustome plonais griežinėliais ir užpilame cukrumi.

Šiam receptui geriausiai tinka didieji tikrieji svarainiai. Jeigu turite tik nedidelių japoninių svarainių, jų naudokite gerokai mažiau, nes intensyvus rūgštumas gali užgožti vištienos skonį. Tokiu atveju dalį vaisių galima pakeisti obuoliais.

Kepdami svarainiai suminkštėja, prisigeria vištienos sulčių ir sviesto, todėl tampa gardžiu priedu prie mėsos. Jie nėra stebuklingas minkštiklis, tačiau suteikia visam patiekalui ryškesnį skonį ir malonų aromatą.

Reikės visos vištos, sviesto ir kelių paprastų prieskonių

Šiam patiekalui geriausia rinktis maždaug 1,5–2 kilogramų svorio vištą. Mažesnė iškeps greičiau, tačiau didesnės visiškai pakaks keturių asmenų šeimai. Jei norite ryškesnio skonio, vištieną galite pasūdyti iš vakaro ir palikti šaldytuve – taip druska tolygiau pasiskirstys mėsos paviršiuje.

Ingredientai:

• 1 visa višta, apie 1,5–2 kg;
• 2–3 didieji svarainiai;
• 2–3 šakelės šviežio rozmarino;
• 100 g sviesto;
• 2 valgomieji šaukštai alyvuogių aliejaus;
• druska ir juodieji pipirai pagal skonį;
• mėgstami vištienos prieskoniai.

Pirmiausia išimkite vištą iš pakuotės, pašalinkite likusias plunksneles ir kruopščiai nusausinkite popieriniais rankšluosčiais. Žalios vištienos plauti po tekančiu vandeniu nereikia, nes taip bakterijos gali pasklisti ant kriauklės ir aplinkinių paviršių.

Toliau atsargiai pirštais atlaisvinkite odelę ties krūtinėle, stengdamiesi jos neįplėšti. Po odele paskirstykite dalį suminkštinto sviesto. Likusį sviestą galite paskirstyti ant vištos paviršiaus arba sudėti į kepimo indą.

Šis nedidelis žingsnis padeda apsaugoti krūtinėlę nuo išsausėjimo. Būtent ši vištienos dalis dažniausiai iškepa greičiausiai, todėl pernelyg ilgai laikoma orkaitėje praranda sultingumą.

Vištą iš išorės aptepkite alyvuogių aliejumi, įtrinkite druska, pipirais ir mėgstamais prieskoniais. Jei norite, galite naudoti šiek tiek saldžiosios paprikos, kuri kepamai odelei suteiks gražesnį atspalvį.

Svarainiai keliauja į vištos vidų, o rozmarinai – šalia jos

Svarainius kruopščiai nuplaukite, perpjaukite ir pašalinkite sėklalizdžius. Didžiuosius vaisius supjaustykite skiltelėmis, o mažesnius – ketvirčiais. Žievelės lupti nebūtina, nes kepdama ji suminkštėja ir padeda vaisiams išlaikyti formą.

Dalį svarainių sudėkite į vištos vidų kartu su viena rozmarino šakele. Neprikimškite ertmės pernelyg sandariai, nes tai gali pailginti kepimo laiką. Likusius vaisių gabalėlius išdėliokite kepimo inde aplink vištą. Šalia padėkite dar kelias rozmarino šakeles.

Kepimo indo dugne galima įpilti kelis šaukštus vandens, kad pradžioje neprisviltų išsiskiriančios sultys. Vištą dėkite krūtinėle į viršų. Jei sparnelių galiukai labai ploni, juos galima pridengti nedideliais folijos gabalėliais, kad pernelyg neapskrustų.

Orkaitę įkaitinkite iki 180 °C, naudodami kaitinimą iš viršaus ir apačios. Pirmąją kepimo dalį vištą galima laisvai pridengti folija. Maždaug po 40 minučių foliją nuimkite ir toliau kepkite, kol odelė gražiai apskrus.

Tačiau čia svarbu nesivadovauti vien laikrodžiu. 1,5–2 kg vištai dažnai prireikia maždaug 75–110 minučių bendro kepimo laiko, priklausomai nuo jos dydžio, orkaitės ir to, kiek vaisių sudėta į vidų. Todėl originaliuose trumpuose receptuose kartais nurodomų 60–70 minučių didesnei vištai gali nepakakti.

Kaip iškepti, kad krūtinėlė nebūtų sausa, o mėsa lengvai atsiskirtų nuo kaulo?

Didžiausia visos vištos kepimo problema – skirtingos jos dalys iškepa nevienodu greičiu. Krūtinėlė turi mažiau riebalų, todėl lengviau išsausėja, o šlaunelėse daugiau jungiamojo audinio, kuriam suminkštėti reikia ilgesnio kaitinimo.

Patikimiausias būdas nustatyti, ar paukštis iškepęs, – naudoti maisto termometrą. Storiausioje krūtinėlės ir šlaunelės vietoje temperatūra turi pasiekti bent 74 °C, termometro galiuku neliečiant kaulo. Jeigu vištos viduje yra vaisių įdaro, jo centras taip pat turi pasiekti saugią temperatūrą.

Norint, kad šlaunelių mėsa būtų dar minkštesnė ir lengviau atsiskirtų nuo kaulo, jų vidinė temperatūra gali būti aukštesnė, tačiau svarbu neperkepti krūtinėlės. Todėl kepant didesnę vištą naudinga stebėti temperatūrą skirtingose vietose.

Kai višta iškeps, neskubėkite jos pjaustyti. Išimkite iš orkaitės ir leiskite pastovėti maždaug 10–15 minučių. Per tą laiką mėsos sultys pasiskirstys tolygiau, todėl pjaustant jų mažiau ištekės į lėkštę.

Kartu iškepusius svarainius galima patiekti šalia mėsos, o kepimo inde susikaupusias sultis panaudoti padažui. Jeigu jos labai riebios, dalį riebalų galima nugriebti. Likusį skystį trumpai pakaitinkite mažame puode ir patiekite prie vištienos.

Šis patiekalas puikiai dera su orkaitėje keptomis bulvėmis, bulvių koše arba paprastomis daržovių salotomis. Svarainių rūgštelė suteikia gaivumo, todėl papildomo sudėtingo padažo dažniausiai visai nereikia.

Didžiausias šio recepto privalumas – iš paprastos keptos vištos galima pagaminti šventiškai atrodantį patiekalą. Rozmarinai suteikia aromato, sviestas padeda išsaugoti sultingumą, o svarainiai sukuria netikėtą vaisių ir mėsos skonio derinį. Jei įprasta vištiena su obuoliais jau pabodo, šį rudeninį variantą tikrai verta išmėginti.