Studijos ar būdas patekti į Šengeno erdvę? Lietuvoje atskleisti piktnaudžiavimo atvejai, o užsienio agentūros žada beveik garantuotas vizas

Lietuvos aukštosios mokyklos aktyviai ieško studentų Indijoje, Pakistane ir Bangladeše. Šiose šalyse veikia ištisas studijų konsultantų verslas, reklamuojantis galimybę įgyti europinį diplomą, studijuojant dirbti, o vėliau likti Europoje. Kai kurios agentūros žada beveik šimtaprocentinę sėkmę gaunant leidimus gyventi. Tačiau už patrauklių reklamų slypi problema, kurią jau oficialiai pripažino ir Lietuvos Migracijos departamentas: dalis užsieniečių studijas naudoja kaip priedangą atvykti į Šengeno erdvę ir užsiimti kita veikla.

Viešų šaltinių analizė rodo, kad tai nėra vien socialiniuose tinkluose plintantys įtarimai. Valstybės institucijos yra nustačiusios netinkamos studentų atrankos, dokumentų klastojimo ir studijų reikalavimų nesilaikymo atvejų. Vis dėlto iš šių faktų negalima daryti išvados, kad visi iš Pietų Azijos atvykstantys studentai siekia apeiti įstatymus.

„Facebook“ grupės ir agentūros: Lietuva reklamuojama kaip kelias į Europą

Viena iš tokių internetinių bendruomenių – „Lithuania Student Visa Support – Bangladesh“, veikianti adresu facebook.com/groups/1817525501660087. Jos pavadinimas aiškiai rodo tikslinę auditoriją: Bangladešo gyventojus, besidominčius studijomis ir migracijos dokumentais Lietuvoje.

Tiesiogiai peržiūrėti šios grupės įrašų, administratorių ir narių skaičiaus nepavyko, nes „Facebook“ riboja prieigą neprisijungusiems lankytojams. Todėl nėra pagrindo teigti, kad būtent ši grupė turi šimtus tūkstančių narių arba kad joje organizuojamas neteisėtas atvykimas.

Tačiau kitose viešai prieinamose platformose aptikta gerokai daugiau konkrečios informacijos.

Bangladešo konsultacijų bendrovė „Pinnacle Consultancy Group“ 2025 metų spalį paskelbė vaizdo įrašą apie studijas Lietuvoje, kurio pavadinime žadama šimtaprocentinė vizų gavimo sėkmė ir galimybė studijuoti be IELTS egzamino. Įrašo aprašyme taip pat reklamuojamas darbas studijų metu, galimybė atvykti su sutuoktiniu ir paprastas kelias į nuolatinį gyvenimą Europoje.

Vaizdo įrašas sulaukė daugiau kaip 270 tūkst. peržiūrų, o jį paskelbusio kanalo auditorija siekė apie 929 tūkst. prenumeratorių. Tai rodo, kokio masto auditoriją gali pasiekti reklama apie studijas Lietuvoje. Tačiau agentūros pažadai nėra oficialios Lietuvos institucijų garantijos.

Indijoje veikianti bendrovė „Edugo Abroad“ savo svetainėje taip pat reklamuoja studijas Lietuvoje be IELTS egzamino ir teigia galinti pasigirti šimtaprocentine sėkme gaunant vizas. Viešai pateikti duomenys neleidžia nepriklausomai patikrinti tokio rezultato.

Dar viena Bangladeše veikianti agentūra „FutureTrack Consultancy“ savo svetainėje skelbia padėjusi daugiau kaip 400 studentų gauti leidimus laikinai gyventi Lietuvoje ir nurodo bendradarbiaujanti su Lietuvos aukštosiomis mokyklomis. Jos viešai skelbiami rezultatai taip pat nėra nepriklausomai patvirtinti.

Indijos piliečiai važiuoja "mokytis" į Lietuvą

Lietuvos kolegijos iš tikrųjų bendradarbiauja su užsienio tarpininkais

Įdomiausia tai, kad užsienio studentų verbavimas nėra vien savarankiška konsultantų veikla. Dalis Lietuvos aukštųjų mokyklų atvirai skelbia oficialių tarptautinių studentų pritraukimo agentūrų sąrašus.

Pavyzdžiui, Klaipėdos valstybinė kolegija 2026 metų spalio 7 dieną atnaujintame sąraše nurodo keturias agentūras Bangladeše, šešias Indijoje ir vieną Pakistane. Taip pat pateikiami tarpininkai iš kitų valstybių.

Vilniaus universitetas savo interneto svetainėje taip pat aprašo tarptautinių studentų pritraukimo agentūrų partnerystės sistemą. Joje numatyta galimybė su atrinktais tarpininkais sudaryti bendradarbiavimo sutartis, kuriose aptariamos ir komisinių mokėjimo sąlygos.

Toks bendradarbiavimas pats savaime nėra neteisėtas. Panašiai studentus iš užsienio pritraukia universitetai įvairiose Europos valstybėse. Klausimas kyla dėl atrankos kokybės ir atsakomybės: ar tarpininkai pateikia tikslią informaciją, ar institucijos tikrina kandidatų pasirengimą ir ar studentai iš tiesų lanko paskaitas.

Teiginys, kad visos Lietuvos kolegijos priima bet ką, taip pat būtų netikslus. Pavyzdžiui, Lietuvos inžinerijos kolegija oficialiai skelbia užsienio kandidatams taikanti akademinių rezultatų, anglų kalbos, matematikos testo ir motyvacinio pokalbio reikalavimus.

Tačiau Migracijos departamento nustatyti pažeidimai rodo, kad ne visose aukštosiose mokyklose atrankos ir studijų kontrolė buvo vienodai griežta.

Skaičiai rodo problemą: per metus panaikinta daugiau kaip tūkstantis leidimų

2025 metų rugsėjį Migracijos departamentas paskelbė aukštųjų mokyklų patikrinimų rezultatus. Paaiškėjo, kad kai kurios institucijos tarpininkavo dėl leidimų gyventi studentams, kurie mokslus pradėdavo nuotoliniu būdu, nors tokioms studijoms gyventi Lietuvoje nebūtina.

Taip pat nustatyta atvejų, kai nepažangūs užsieniečiai buvo perkeliami į aukštesnius kursus arba keitė studijų kryptis, nors nebuvo surinkę privalomų kreditų. Kai kurios institucijos neorganizavo stojamųjų pokalbių, o dalis kandidatų menkai išmanė pasirinktas studijų programas ar nepakankamai mokėjo anglų kalbą. Pasitaikė ir suklastotų dokumentų atvejų.

2025 metų migracijos politikos įgyvendinimo ataskaitoje pateikiami dar konkretesni skaičiai:

Šaltinis – Vidaus reikalų ministerijos 2025 m. migracijos politikos įgyvendinimo ataskaita.

Šie duomenys neįrodo, kad kiekvienas studijas nutraukęs asmuo sukčiavo. Studijos gali nutrūkti dėl finansinių, akademinių ar asmeninių priežasčių. Tačiau Migracijos departamentas ataskaitoje pats įvardija piktnaudžiavimo riziką, kai studijomis prisidengiama siekiant patekti į Šengeno erdvę arba užsiimti ekonomine veikla Lietuvoje.

2026 metų sausio 1 dieną galiojančius leidimus gyventi studijų pagrindu turėjo 10 555 užsieniečiai. Vien iš Pakistano tokių studentų buvo 1 432, iš Bangladešo – 1 057. Institucijos rekomendacijas dėl griežtesnės kontrolės išsiuntė 21 studijų institucijai.

Užsieniečiai keliauja į Lietuvą

Ar studentas gali atvykti, įsidarbinti ir pasilikti Lietuvoje?

Teisiškai toks kelias egzistuoja, tačiau jis nėra automatinis ir nebūtinai reiškia piktnaudžiavimą.

Studijų pagrindu leidimą gyventi gavęs užsienietis turi teisę dirbti pagal nustatytas sąlygas. Nuo 2026 metų gegužės 22 dienos naujiems pirmojo ir antrojo bakalauro kurso studentams nustatytas 20 darbo valandų per savaitę apribojimas, išskyrus numatytus atostogų ir praktikos laikotarpius. Vyresnių kursų, magistrantūros ir doktorantūros studentams leidžiama dirbti iki 40 valandų per savaitę.

Baigę studijas užsieniečiai gali teisėtai siekti pasilikti Lietuvoje, įskaitant galimybę gauti leidimą darbo paieškoms. Tačiau jei studijos nutraukiamos ir nebelieka teisėto pagrindo gyventi, leidimas gali būti panaikintas. Norint pasilikti kitu pagrindu, reikia atitikti atitinkamus reikalavimus ir gauti naują leidimą.

2026 metų spalio 14 dieną vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas pasiūlė papildomai riboti užsienio studentų individualią veiklą. Anot jo, dalis atvykėlių naudojasi studijų pagrindu norėdami patekti į darbo rinką. Ministras taip pat kritikavo aukštųjų mokyklų suinteresuotumą priimti daugiau mokančių studentų. Migracijos departamento vadovė savo ruožtu nurodė, kad sustiprinus priežiūrą padėtis gerėja.

Dar vienas pakeitimas įsigalios 2026 metų lapkričio 1 dieną. Atvykę su Šengeno viza užsieniečiai nebegalės vien dėl teisėto buvimo Lietuvoje pateikti pirmojo prašymo dėl leidimo gyventi darbo ar bakalauro studijų pagrindu. Tam tikrais atvejais teks kreiptis per išorės paslaugų teikėjo centrus užsienyje.

Taigi vadinti visą sistemą visiškai nekontroliuojama įstatymų spraga būtų netikslu. Tačiau oficialūs patikrinimai patvirtina, kad kontrolės spragų buvo, o valstybė ėmėsi jas taisyti.

Didžiausias neatsakytas klausimas – kiek atvykusiųjų iš tikrųjų baigia mokslus?

Vieša informacija leidžia patvirtinti tris dalykus: užsienio agentūros aktyviai reklamuoja studijas Lietuvoje, Lietuvos aukštosios mokyklos bendradarbiauja su tarpininkais, o Migracijos departamentas yra nustatęs realių piktnaudžiavimo atvejų.

Tačiau norint įvertinti visą sistemos mastą, reikėtų išsamesnių duomenų apie kiekvieną aukštąją mokyklą: kiek užsieniečių ji priėmė, kiek jų iš tikrųjų pradėjo studijas, kiek surinko privalomus kreditus, kiek nutraukė mokslus ir kiek vėliau teisėtai pakeitė leidimo gyventi pagrindą į darbą.

Taip pat svarbu patikrinti, kokias sutartis aukštosios mokyklos sudaro su užsienio agentūromis, kaip prižiūri jų reklaminius pažadus ir ar moka komisinius už priimtus studentus. Ypač didelio dėmesio vertos reklamos apie šimtaprocentinę vizų gavimo sėkmę ir lengvą nuolatinį įsikūrimą Europoje.

Problema nėra pati studentų kilmės šalis ar teisė studijuojant dirbti. Problema atsiranda tada, kai studijų dokumentai naudojami ne pagal deklaruotą paskirtį, o atsakingos institucijos to laiku nenustato. Būtent čia turėtų krypti tolesnis tyrimas – į priėmimo, tarpininkavimo ir studijų kontrolės grandinę, kurioje sprendžiama, kas ir kokiu pagrindu gauna teisę gyventi Lietuvoje.