Daugiau kaip 50 tūkst. gyvybių kainavusi vasara: Europos karščių tyrime – ir nerimą keliantys Lietuvos skaičiai

Vasarą karštį dažnai vertiname pagal tai, ar įmanoma išsimiegoti, dirbti ir išbūti bute be kondicionieriaus. Tačiau naujas Europos miestų tyrimas parodo gerokai skaudesnę jo kainą. Mokslininkų skaičiavimais, 2026 metų birželį–rugpjūtį aukšta temperatūra 854 Europos miestų teritorijose galėjo lemti apie 50 391 papildomą mirtį. Beveik du trečdaliai šio mirtingumo siejami su žmogaus sukelta klimato kaita. Tai modeliais pagrįstas įvertis, o ne mirties liudijimuose suskaičiuoti atvejai, tačiau tyrimas leidžia įvertinti mastą, kurio įprasta statistika ne visada atskleidžia.

Lietuva šioje analizėje taip pat nėra tuščia vieta žemėlapyje. Tyrėjai pateikė atskirus mūsų šalies miestų teritorijų skaičiavimus, o Lietuvos meteorologų duomenys rodo, kad daugėja ir šiltų dienų, ir naktų, per kurias oras nebeatvėsta žemiau 20 laipsnių.

Europos miestams ši vasara buvo pražūtingesnė už ankstesnius rekordinius metus

Londono imperatoriškojo koledžo ir Londono higienos bei atogrąžų medicinos mokyklos mokslininkai analizavo miestų teritorijas 30 valstybių: visose Europos Sąjungos šalyse, Jungtinėje Karalystėje, Norvegijoje ir Šveicarijoje. Jose gyvena maždaug 40 proc. šių valstybių gyventojų. Didžiausias apskaičiuotas su karščiu susijusių mirčių skaičius nustatytas nuo 2000 metų nagrinėto laikotarpio vasaroms. Vadinasi, kalbama apie konkrečios analizės rekordą, o ne įrodytą blogiausią vasarą per visą žmonijos istoriją.

Palyginimas iškalbingas: tose pačiose miestų teritorijose 2022 metų vasarai apskaičiuota apie 29,5 tūkst., o 2003 metų vasarai – apie 28,5 tūkst. su karščiu susijusių mirčių. Naujausias įvertis ankstesnį didžiausią rodiklį viršija maždaug 71 proc. Didžiausi absoliutūs skaičiai šiemet apskaičiuoti Italijos, Prancūzijos ir Ispanijos tirtose miestų teritorijose.

Ypač pavojingas buvo trumpas laikotarpis nuo birželio 17-osios iki liepos 1-osios: jam teko beveik trečdalis visos vasaros apskaičiuotų mirčių. Tuo metu tirtose teritorijose vidutinė paros temperatūra buvo daugiau kaip penkiais laipsniais aukštesnė už 1991–2020 metų vidurkį. Nors labiausiai nukentėjo vyresni žmonės, apie 6 tūkst. apskaičiuotų mirčių teko jaunesniems nei 65 metų gyventojams.

Ką tyrėjai apskaičiavo Lietuvai

Tyrimo lentelėje Lietuvos miestų teritorijoms, apimančioms maždaug 974 tūkst. gyventojų, pateiktas 102 papildomų su karščiu susijusių mirčių įvertis. Jo 95 proc. empirinis pasikliautinasis intervalas platus – nuo 21 iki 183. Apie 54 mirtis tyrėjai sieja būtent su papildomu žmogaus sukeltu atšilimu. Šių skaičių negalima pristatyti kaip oficialiai patvirtinto visos Lietuvos vasaros mirčių balanso: analizė apima tik į ją įtrauktas miestų teritorijas, o rezultatai turi statistinį neapibrėžtumą.

Vis dėlto Lietuvos klimato stebėjimai padeda suprasti, kodėl tokio pavojaus nereikėtų laikyti vien pietinių šalių problema. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, nuo 1961 metų dienų, kai maksimali temperatūra viršija 25 °C, Vilniuje vidutiniškai daugėjo maždaug 3,6 dienos per dešimtmetį, Klaipėdoje – apie 2,6 dienos. Tai ilgalaikė tendencija, kurios nepaneigia viena lietinga savaitė ar vėsesnis atostogų mėnuo.

Keičiasi ir naktys. Tropinėmis vadinamos naktys, kai temperatūra nenukrinta žemiau 20 °C, Lietuvoje iki 1990 metų pasitaikydavo labai retai, o kai kuriose stotyse apskritai nebuvo užfiksuotos. Vėliau jų ėmė daugėti. Klaipėdoje ši tendencija ryškesnė nei Vilniuje: Baltijos jūra ilgiau išlaiko sukauptą šilumą, todėl pajūris naktį nebūtinai suteikia laukiamą atgaivą.

Kaip atskiriama įprastos vasaros ir klimato kaitos kaina

Mokslininkai neskaičiavo vien mirčių, kurių dokumentuose įrašytas perkaitimas. Jie sujungė temperatūros duomenis su ankstesniais tyrimais nustatytu ryšiu tarp karščio ir mirtingumo. Tuomet palygino dvi situacijas: patirtas oro sąlygas ir modeliuojamą pasaulį, kuriame nebūtų žmogaus sukelto atšilimo. Skirtumas tarp apskaičiuotų rezultatų leidžia įvertinti klimato kaitos indėlį.

Tokia metodika neleidžia pasakyti, kurio konkretaus žmogaus mirtį nulėmė klimato kaita. Ji parodo poveikį gyventojų grupėms. Kartu paskelbta 2000–2025 metų analizė rodo, kad žmogaus sukeltam atšilimui priskiriama su karščiu susijusių mirčių dalis tirtuose miestuose didėjo: nuo maždaug 39 proc. 2000 metais iki 68 proc. 2025-aisiais. Tai paaiškina, kodėl net įprastai vasaros orams priskiriama rizika ilgainiui keičiasi.

Lietuvai reikia ruoštis dar prieš paskelbiant kaitrą

Tyrimo autoriai pabrėžia, kad perspėjimų apie temperatūrą neužtenka. Reikia būstų ir gydymo įstaigų apsaugos nuo perkaitimo, daugiau pavėsio bei želdynų miestuose ir veikiančių pagalbos priemonių pažeidžiamiems gyventojams. Lietuvos kontekste tai reiškia labai konkretų pasirengimo klausimą: kur žmogus galės atsivėsinti, jeigu jo namuose per karšta, ir kas pastebės, kad vienam gyvenančiam senjorui reikia pagalbos.

Higienos institutas rekomenduoja karštomis dienomis reguliariai aplankyti vienišus vyresnius ar sergančius artimuosius ir kaimynus. Pajutus silpnumą, galvos svaigimą ar intensyvų troškulį, reikėtų pereiti į vėsesnę vietą, pailsėti ir pranešti aplinkiniams apie savijautą. Vartojantiems vaistus verta iš anksto pasitarti su gydytoju ar vaistininku dėl karščio poveikio organizmui ir skysčių pusiausvyrai. Praktinis pasirengimas prasideda nuo paprasto susitarimo šeimoje: kas paskambins, kas užsuks ir kur prireikus bus galima pabūti vėsiau.