Šiltnamio durys spalį lieka pravertos: kada tai padeda, o kada atšaldo dirvą
Spalį šiltnamio duris verta laikyti pravertas tik tada, kai diena sausa ir šilta, o viduje dar auga augalai, kuriems reikia oro. Jei naktys jau šaltos, lyja ar šiltnamis tuščias ir ruošiamas žiemai, atviros durys dažniau atneša ne naudos, o į vidų įleidžia šaltį ir drėgmę.
Pažįstama situacija: dieną saulė dar prikaitina šiltnamį taip, kad viduje tvanku, o vakare norisi duris palikti „dar truputį“, nes rytoj vėl žadama šiluma. Tačiau spalį orai keičiasi greitai – vakare į vidų plūstelėjęs šaltas oras gali ilgiau laikytis prie dirvos, ypač mažame, šešėlyje stovinčiame šiltnamyje.
Kada pravertos durys augalams išeina į naudą
Jei šiltnamyje dar noksta pomidorai, auga salotos, špinatai, ridikėliai ar kiti rudens augalai, dienos vėdinimas padeda sumažinti drėgmės perteklių. Ant plėvelės ar stiklo susikaupęs kondensatas neturi lašėti ant lapų, nes drėgni lapai vėsiu oru greičiau nukenčia nuo puvinių ir grybinės kilmės ligų.
Duris praverti geriausia ne visai dienai iš įpročio, o pagal orą. Saulėtą, nevėjuotą dieną galima atidaryti plačiau, o apsiniaukus, pučiant žvarbiam vėjui ar prasidėjus lietui pakanka trumpo vėdinimo – arba durų geriau visai nepalikti atvirų.
Ypač naudinga išleisti drėgną orą po laistymo, derliaus skynimo ar tada, kai ryte sienelės rasotos. Tačiau vakare duris reikėtų uždaryti anksčiau, nelaukiant, kol šiltnamio vidus susilygins su lauko vėsa.
Šaltis dirvą pasiekia ne tik per naktį
Atviros durys savaime dirvos nesugadina, tačiau jos paspartina šilumos praradimą. Dieną saulės sušildyta žemė vakare pamažu atiduoda šilumą, o atvira anga leidžia šaltam orui laisvai judėti prie pat lysvių. Kuo ilgesnė ir šaltesnė naktis, tuo mažiau naudos lieka iš dieną sukauptos šilumos.
Didžiausia klaida – palikti plačiai atvertas duris, kai prognozuojamos šalnos. Toks sprendimas ypač rizikingas dar augantiems, šalčiui jautresniems augalams ir jauniems žalumynams. Uždaros durys nepadarys šiltnamio šildomo, bet jos sumažins vėjo poveikį ir padės ilgiau išlaikyti dirvos sukauptą šilumą.
Tuščiame šiltnamyje situacija kiek kitokia. Jei augalų jau nėra, dirvos atšalimas nėra tokia skubi bėda, tačiau nuolat į vidų pučiantis vėjas ir lietus gali per daug permirkyti lysves. Drėgna, šalta žemė rudenį sunkiau tvarkoma, o paliktos augalų liekanos tokiomis sąlygomis greičiau ima pūti.

Ne vien temperatūra lemia sprendimą
Spalį verta žiūrėti ne tik į termometrą, bet ir į tai, kas vyksta šiltnamio viduje. Jei rytais nuo lubų varva lašai, ore jaučiasi tvankumas, o lapai ilgai neišdžiūsta, vėdinimo reikia net ir vėsesnę dieną. Tik jis turi būti trumpas ir kontroliuojamas.
Jeigu žemė šlapia, lauke lyja, o šiltnamyje jau nebeauga jautrūs augalai, durų laikymas pravirų visą parą neturi aiškios naudos. Tokiu metu geriau leisti dirvai pradžiūti, pašalinti ligotus lapus bei augalų liekanas ir paruošti lysves žiemai.
- Saulėtą ir sausą dieną vėdinkite plačiau, ypač jei šiltnamyje dar auga daržovės.
- Po laistymo ar ryškios rytinės rasos išleiskite drėgną orą, bet nepalikite angų atvirų iki nakties.
- Lyjant, pučiant stipriam šaltam vėjui ir artėjant šalnoms duris uždarykite.
- Jei šiltnamis tuščias, saugokite lysves nuo perteklinio lietaus ir neužmirškite pašalinti augalinių liekanų.
Uždarytos durys nėra klaida
Kartais atrodo, kad šiltnamį būtina vėdinti kuo ilgiau, kitaip jis taps „uždusęs“. Spalį tai jau nėra vasaros taisyklė. Vasarą svarbiausia išleisti kaitrą, o rudenį dažniausiai tenka rasti pusiausvyrą tarp sauso oro ir išsaugotos šilumos.
Jei dieną šiltnamyje sausa, nėra kondensato, o vakaras vėsus, durų uždarymas yra protingas sprendimas. Jis neapsaugos nuo stiprios šalnos, tačiau augalams suteiks ramesnę, mažiau staigiai kintančią aplinką.
Spalio šiltnamį vėdinkite pagal jo būklę, o ne pagal vasaros įprotį: drėgną dieną išleiskite drėgmę, bet vėsiam vakarui duris užverkite. Taip mažiau rizikuosite ir augalų ligomis, ir be reikalo atšalusia dirva.
Komentarai
Būkite pirmas, kuris pakomentuos
Daugiau šia tema
Visos temos naujienosIeškote daugiau?


