Viena klaida prie viryklės tyliai augina sąskaitą už dujas: daugelis ją daro kasdien

Atrodo, kas čia tokio – uždėjai puodą ant viryklės, atsukai didžiausią degiklį ir lauki, kol greičiau užvirs. Taip daro daugelis, ypač kai skubama: makaronai vakarienei, sriuba vaikams, kava puode, keptuvė su bulvėmis. Tačiau būtent šis įprotis gali tyliai didinti dujų sąnaudas. Ne todėl, kad gaminate daug, o todėl, kad dalis šilumos tiesiog nueina į orą.

Jeigu namuose yra dujų skaitiklis arba naudojate dujas iš baliono, tokios smulkmenos ilgainiui tampa visai ne smulkmenomis. Vieną kartą skirtumo nepajusite, bet jei kasdien mažą puodą statote ant didžiausio degiklio, dujos dega ne tik maistui, bet ir virtuvės orui šildyti.

Didžiausia klaida – per didelė liepsna mažam puodui

Pagrindinė taisyklė labai paprasta: liepsna turi šildyti puodo ar keptuvės dugną, o ne laižyti jo šonus. Jeigu matote, kad ugnis kyla aplink kraštus, tai nėra „greitesnis gaminimas“. Tai tiesiog švaistoma energija. Šiluma nebeina ten, kur reikia, o dalis jos kyla į šonus ir šildo virtuvę.

Daugelis galvoja, kad didesnė liepsna visada reiškia greitesnį rezultatą. Iš dalies taip – iki tam tikros ribos. Bet kai liepsna jau išeina už indo dugno, naudos beveik nebelieka. Puodo turinys neįkaista proporcingai greičiau, o dujų sunaudojama daugiau. Tai tas pats, kas pilti vandenį pro šalį ir stebėtis, kodėl stiklinė taip lėtai prisipildo.

Todėl mažam puodui reikia mažesnio degiklio, vidutiniam – vidutinio, o dideliam puodui ar plačiai keptuvei – didesnio. Skamba elementariai, bet virtuvėje dažnai laimi įprotis, o ne logika.

Per mažas degiklis irgi nėra geras sprendimas

Kitas kraštutinumas – didelį puodą statyti ant per mažo degiklio. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad taip taupoma, nes liepsna mažesnė. Tačiau maistas tokiu atveju šyla netolygiai, puodo kraštai ilgai lieka vėsesni, o gaminimas užtrunka ilgiau. Galutinis rezultatas gali būti toks pats arba net prastesnis – dujos dega ilgiau, o patiekalas vis tiek gaminasi nepatogiai.

Ypač tai jaučiasi verdant didesnį kiekį sriubos, troškinį ar bulves. Jei indas didelis, jam reikia tinkamo degiklio, bet liepsną vis tiek verta sureguliuoti taip, kad ji neperžengtų dugno kraštų. Kitaip tariant, svarbiausia ne maksimaliai maža ar maksimaliai didelė ugnis, o tinkamas santykis.

Dangtis gali sutaupyti daugiau, nei atrodo

Dar vienas paprastas dalykas, kurį žmonės dažnai pamiršta – dangtis. Verdant be dangčio, šiluma išeina greičiau, vanduo ilgiau kaista, o maistas gaminamas ne taip efektyviai. Uždengus puodą, vanduo užverda greičiau, patiekalas išlaiko daugiau šilumos, o liepsną galima sumažinti anksčiau.

Svarbu ir tai, kad užvirus nebūtina palikti didžiausios ugnies. Kai vanduo jau verda, didžiulė liepsna dažnai nieko nepagreitina – vanduo vis tiek verda toje pačioje temperatūroje. Tokiu metu galima sumažinti kaitrą iki tokios, kad virimas tęstųsi ramiai, bet ne taškytųsi per kraštus.

Tas pats galioja troškiniams, košėms, sriuboms. Dažnai po užvirimo užtenka silpnesnės liepsnos, o patiekalas vis tiek gaminasi normaliai. Skirtumas tik tas, kad dujos naudojamos protingiau.

Keli įpročiai, kurie mažina sąnaudas

Jeigu patiekalas jau beveik baigtas, degiklį galima išjungti keliomis minutėmis anksčiau. Puodas, keptuvė ir pats maistas dar kurį laiką išlaiko šilumą, todėl kai kurie patiekalai ramiai „daeina“ be papildomos ugnies. Žinoma, tai netinka viskam, bet verdant kruopas, troškinant ar šildant maistą šis įprotis tikrai gali praversti.

Nedideliam vandens kiekiui kartais patogiau naudoti elektrinį virdulį, o ne ilgai kaitinti puodą ant dujinės viryklės. Mažiems maisto kiekiams nebūtina jungti ir didelės orkaitės – jai įkaisti reikia daug energijos, todėl dėl kelių sumuštinių ar mažos porcijos ji dažnai yra prastas pasirinkimas. Tokiais atvejais gali labiau apsimokėti keptuvė, mikrobangų krosnelė ar kitas greitesnis būdas.

Dar verta atkreipti dėmesį į pačią liepsną. Ji turėtų būti stabili ir mėlyna. Jeigu liepsna geltona, oranžinė, rūksta ar jaučiamas dujų kvapas, čia jau ne taupymo, o saugumo klausimas – tokiu atveju geriau nekrapštyti patiems, o kreiptis į specialistus.

Didelių stebuklų virtuvėje nereikia. Užtenka rinktis tinkamą degiklį, neužkelti per didelės liepsnos, dažniau naudoti dangtį ir sumažinti kaitrą tada, kai maistas jau verda. Tai maži įpročiai, bet būtent iš jų ir susideda sąskaita, kuri mėnesio pabaigoje arba erzina, arba maloniai nustebina.

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!