Kodėl vieni pasiekia daugiau nei kiti? Tyrimai atskleidžia šeimos ir tinkamo darbo reikšmę

Vien talento, darbštumo ar gero išsilavinimo nepakanka paaiškinti, kodėl žmonių gyvenimas susiklosto skirtingai. Mokslininkai nagrinėja paveldimų polinkių, šeimos aplinkos ir profesinio pasirinkimo sąveiką. Tyrimai rodo, kad reikšmės gali turėti net broliai ir seserys, o didesnės pajamos siejasi ne tik su atskiromis žmogaus savybėmis, bet ir su tuo, kiek jos atitinka jo darbą.

Vienam lengviau sekasi mokytis kalbų, kitas greitai perpranta techninius dalykus, trečias geriausiai atsiskleidžia bendraudamas. Tačiau gebėjimas dar negarantuoja, kad žmogus turės galimybę jį lavinti ar pritaikyti. Todėl tyrinėdami pasiekimus mokslininkai vertina ir žmogaus savybes, ir sąlygas, kuriomis jos vystosi. Be to, skirtinguose tyrimuose „sėkmė“ reiškia skirtingus dalykus: įgytą išsilavinimą, pajamas ar profesinį statusą. Nė vienas šių rodiklių neapibūdina viso žmogaus gyvenimo.

Paveldimi polinkiai svarbūs, tačiau jie nenustato gyvenimo rezultato

2009 m. paskelbtame tyrime mokslininkai išanalizavo 1 685 dvynių porų, kurių amžius siekė 12–24 metus, duomenis. Dalyviai vertino savo gebėjimus įvairiose srityse: muzikos, meno, kalbų, matematikos, sporto ir kitose. Palyginę dvynių atsakymus, tyrėjai nustatė reikšmingą genetinių veiksnių indėlį į šių vertinimų skirtumus. Vis dėlto tai buvo pačių žmonių pateikti gebėjimų vertinimai, todėl jų nereikėtų prilyginti vienodomis sąlygomis patikrintiems talentams ar būsimiems profesiniams pasiekimams.

Paveldimumas nereiškia, kad žmogaus ateitis iš anksto nuspręsta. Tokiuose tyrimuose vertinami žmonių grupės skirtumai, o ne apskaičiuojama, kokia konkretaus žmogaus pasiekimų dalis „priklauso genams“. Iš jų negalima nustatyti, ar vienas vaikas būtinai taps muzikantu, mokslininku ar gerai uždirbančiu specialistu. Polinkiai atsiskleidžia skirtingomis aplinkybėmis, o gebėjimams lavinti reikia laiko ir galimybių.

Bylefeldo universiteto profesorius Christianas Kandleris tiria asmenybės ir aplinkos sąveiką. Jo ir kolegės Janos Instinske mokslinėje apžvalgoje pabrėžiama, kad asmenybės skirtumų negalima paprastai paaiškinti vienu genu ar vienu aplinkos veiksniu. Todėl teiginiai apie vienintelį „sėkmės geną“ būtų klaidinantys. Asmenybė ir gebėjimai yra sudėtingų, tarpusavyje susijusių procesų rezultatas.

Šeimos įtaka apima ir brolius bei seseris

Šeimos aplinka suteikia skirtingas galimybes mokytis ir išbandyti savo pomėgius. Knygos namuose, pokalbiai, pagalba susidūrus su sunkumais ar galimybė lankyti užsiėmimus gali tapti kasdienėmis sąlygomis, kuriomis vaikas ugdo gebėjimus. Kartu vaikai patys veikia savo aplinką: susidomėję konkrečia tema ieško informacijos, klausinėja ir renkasi panašių pomėgių draugus. Todėl santykis tarp polinkių ir patirties nėra vienpusis.

2023 m. žurnale „Economics & Human Biology“ paskelbtame tyrime nagrinėta, ar žmogaus išsilavinimas susijęs su jo brolio ar sesers genetiniu rodikliu, statistiškai siejamu su išsilavinimu. Mokslininkai nustatė tokį ryšį net atsižvelgę į paties žmogaus genetinį rodiklį. Tai nereiškia, kad brolis ar sesuo tiesiogiai perduoda kitam savo genus. Tyrėjai nagrinėjo galimą netiesioginį poveikį per bendrą šeimos aplinką; vienas iš galimų paaiškinimų susijęs su tėvų lūkesčiais. Visų šio ryšio mechanizmų tyrimas galutinai nepaaiškino.

Šią sudėtingą sąveiką nagrinėjo ir 2026 m. žurnale „Cell Genomics“ paskelbtas darbas. Jame analizuoti dešimčių tūkstančių šeimos trejetų – vaiko, motinos ir tėvo – genetiniai duomenys, vertinant ūgį, kūno masės indeksą ir mokymosi testų rezultatus. Tyrėjai siekė atskirti tiesioginį vaiko genetinių variantų poveikį nuo netiesioginių tėvų genetinių veiksnių ir variantų kilmės iš motinos ar tėvo reikšmės. Rezultatai parodė, kad šiuos poveikius svarbu vertinti kartu. Tačiau autoriai taip pat aptarė modelio ribotumus: iš statistinių įverčių negalima tiesiogiai nustatyti, kokie konkretūs tėvų veiksmai sukėlė vaiko rezultatų skirtumus.

Didesnės pajamos siejasi ir su tuo, kiek žmogui tinka jo darbas

Suaugęs žmogus įgyja daugiau galimybių rinktis veiklą ir aplinką, nors pasirinkimą riboja finansai, šeimos įsipareigojimai ar darbo pasiūla. Šiame etape svarbus tampa klausimas, kur turimos savybės geriausiai pritaikomos. Tas pats bruožas skirtingose pareigose gali turėti nevienodą reikšmę, todėl vieno universalaus „sėkmingo charakterio“ ieškojimas mažai ką pasako apie konkretų žmogų.

Tyrime, kuriame naudoti 8 458 dirbančių žmonių Vokietijoje duomenys, mokslininkai palygino dalyvių asmenybės bruožus su specialistų įvertintais jų darbo reikalavimais. Nustatyta, kad žmogaus ir darbo atitikimas buvo susijęs su pajamomis. Tai leidžia plačiau vertinti profesinį pasirinkimą: svarbu ne vien turėti tam tikrą savybę, bet ir dirbti ten, kur ji naudinga. Vis dėlto rezultatas nėra pažadas, kad pakeitus darbą atlyginimas būtinai padidės.

Ryšys gali veikti ir kita kryptimi – profesinė patirtis siejasi su asmenybės pokyčiais. 2021 m. paskelbtame tyrime analizuoti 4 767 dirbančių suaugusiųjų, apklaustų tris kartus per aštuonerius metus, duomenys. Didesnės pajamos statistiškai prognozavo mažesnį neurotiškumą ir didesnį atvirumą patirčiai. Neurotiškumas čia reiškia asmenybės bruožą, susijusį su polinkiu patirti neigiamas emocijas, o ne atskirą ligos diagnozę. Tyrimas suteikia pagrindo nagrinėti abipusį ryšį, tačiau neįrodo, kad vien atlyginimo pakėlimas savaime pakeičia charakterį.

Praktiškai šie darbai skatina atidžiau vertinti savo stiprybes ir aplinkybes. Galima mokytis naujų įgūdžių, ieškoti tinkamesnių užduočių, išbandyti kitokią atsakomybę ar pasitarti dėl profesinės krypties. Šeimos istorija ir paveldimi polinkiai padeda suprasti dalį skirtumų, tačiau jie nėra pagrindas žmogui nuspręsti, kad stengtis jau per vėlu. Vertingiau klausti, kokiomis sąlygomis galite geriau panaudoti savo gebėjimus ir kokį konkretų žingsnį galite žengti dabar.