Vietoj pigaus pirkinio – 394 eurų nuostolis: sukčių baimė pirkėjus grąžina į fizines parduotuves

Nauji batai su didele nuolaida, žinutė apie sustabdytą siuntą arba pažadas grąžinti pinigus už nepavykusį užsakymą – sukčiavimo pradžia gali atrodyti kaip įprasta apsipirkimo dalis. Kai netikras laiškas parašytas sklandžiai, svetainėje matomas pažįstamas logotipas, o telefone pasirodo prašymas patvirtinti veiksmą, suklysti lengviau, nei norėtųsi pripažinti.

Susirūpinimas jau keičia dalies vartotojų pasirinkimą. „Adyen“ apklausos duomenimis, beveik penktadalis Vokietijos respondentų dėl sukčiavimo baimės pirmenybę teikia fizinėms parduotuvėms. Šie rezultatai apibūdina Vokietijos apklausą, tačiau joje aptariamos apgaulės schemos aktualios ir perkantiems Lietuvoje.

Nukenčia ir tie, kurie internete jaučiasi užtikrintai

Vokietijoje maždaug ketvirtadalis „Adyen“ apklaustų vartotojų nurodė per pastaruosius dvylika mėnesių nukentėję nuo mokėjimų sukčiavimo. Nukentėjusiųjų nurodyti vidutiniai nuostoliai siekė 394 eurus. Tarp apklaustų Z kartos atstovų apie tokią patirtį pranešė 46 procentai. Tai apklausos rezultatai, o ne visų šalies gyventojų nuostolių registras, tačiau jie primena: dažnas naudojimasis telefonu savaime nesuteikia atsparumo apgaulei.

Patyręs pirkėjas taip pat gali laukti siuntos, skubėti per pietų pertrauką ar neatkreipti dėmesio į vieną pakeistą raidę parduotuvės adrese. Sukčiams nebūtina sukurti tobulos istorijos – pakanka, kad ji atitiktų žmogaus lūkesčius tuo metu, kai šis ją pamato.

Lietuvos Nacionalinis kibernetinio saugumo centras perspėja, kad suklastota parduotuvė gali atrodyti įprastai, naudoti į žinomo pardavėjo panašų pavadinimą ir sklandžiai priimti užsakymą. Problema paaiškėja vėliau, kai apmokėta prekė taip ir neatkeliauja.

Taisyklinga lietuvių kalba jau nėra patikimumo ženklas

Pateiktoje „Adyen“ apklausos apžvalgoje nurodoma, kad 22 procentai respondentų nerimauja dėl nusikaltėlių naudojamo dirbtinio intelekto. Jis gali padėti parengti įtikinamesnius laiškus, skundus ir kitus pranešimus, todėl patarimas ieškoti vien gramatinių klaidų tampa nepakankamas.

Vertinkite, ko iš jūsų prašoma, o ne vien tai, kaip gražiai parašyta žinutė. Netikėtas raginimas skubiai prisijungti prie banko, patvirtinti mokėjimą ar atskleisti duomenis turėtų paskatinti sustoti. Lietuvos institucijos taip pat atkreipia dėmesį į sukčių kuriamą skubą: žmogus spaudžiamas veikti iš karto, kad neliktų laiko informacijai patikrinti.

Gavę pranešimą apie užsakymą, parduotuvę ar siuntų tarnybą atsidarykite savarankiškai, per pažįstamą programėlę arba patikrintą adresą. Jei reikia skambinti, numerį susiraskite oficialiame kanale. Naudodami pačioje įtartinoje žinutėje pateiktus kontaktus galite vėl susisiekti su tais pačiais sukčiais.

Prieš mokėdami patikrinkite daugiau nei kainą

Didelė nuolaida gali būti teisėtas pasiūlymas, tačiau nepažįstamoje parduotuvėje verta pasidomėti, kas iš tiesų parduoda prekę. Patikrinkite svetainės adresą, įmonės duomenis, kontaktus, pristatymo ir grąžinimo sąlygas. Atsiliepimų ieškokite ir už pačios parduotuvės ribų. NKSC pabrėžia, kad vien teigiami atsiliepimai patikimumo negarantuoja – jie taip pat gali būti suklastoti.

Ypač atsargiai vertinkite pasiūlymą, kuriame beveik visoms prekėms taikomos milžiniškos nuolaidos. Jei visur kitur panašus daiktas kainuoja kelis kartus daugiau, prieš mokant verta išsiaiškinti skirtumo priežastį. Socialiniame tinkle parodyta reklama ir po ja esantys komentarai šio patikrinimo neatstoja.

Banko programėlėje perskaitykite, ką tvirtinate. Mokėjimo gavėjas, suma ir veiksmo pobūdis turi atitikti tai, ką ketinote atlikti. Vienkartinis kodas ar papildomas autentifikavimas nepadės, jeigu pats žmogus patvirtins sukčių inicijuotą veiksmą.

Papildomai apsaugai „Luminor“ rekomenduoja internetiniams mokėjimams turėti atskirą kortelę, reguliariai tikrinti sąskaitos išrašus ir jautrioms paskyroms įjungti dviejų veiksnių autentifikavimą.

Jei duomenis jau suvedėte, nelaukite sąskaitos ištuštėjimo

Pastebėjus apgaulę pirmiausia reikia susisiekti su savo banku oficialiu kanalu. Pasakykite, kokius duomenis atskleidėte, ar tvirtinote prisijungimą, ar atlikote mokėjimą. Jei įvedėte kortelės duomenis, nedelskite spręsti jos blokavimo klausimo. Bankas įvertins, kokių veiksmų dar galima imtis; pinigų susigrąžinimas nėra garantuotas.

Išsaugokite užsakymo informaciją, susirašinėjimą, svetainės adresą ir mokėjimo duomenis. Apie sukčiavimą praneškite policijai. Skubus kreipimasis į banką ir teisėsaugą svarbus net tuomet, kai dar nematyti neteisėto nuskaitymo.

Atsargumas neturėtų reikšti, kad reikia atsisakyti visų internetinių pirkinių. Tačiau parduotuvės pasirinkimui verta skirti tiek pat dėmesio, kiek nuolaidai. Sutaupytas dešimtukas nedaug reiškia, jeigu dėl nepatikrinto pardavėjo vėliau tenka blokuoti kortelę ir aiškintis, kur dingo pinigai.