Vienas skambutis iš „giminaičio“ ištuštino senolės sąskaitą: kaip veikia naujausia sukčių schema

Telefonas suskamba įprastą rytą. Ragelyje – susijaudinęs balsas, kreipinys „močiute“ ir žinia, nuo kurios suspaudžia krūtinę: atsitiko nelaimė, skubiai reikia pinigų. Tokią akimirką žmogus galvoja apie artimąjį, todėl klausimai apie nepažįstamą numerį ar keistą prašymą gali pasitraukti į antrą planą. Būtent tuo ir naudojasi sukčiai.

Įsivaizduokime vyresnę moterį, kuri sulaukia tariamo anūko skambučio. Jis kalba neaiškiai, skuba, prašo pagalbos ir tvirtina negalintis ilgai aiškinti. Moteris išsigąsta. Užuot padėjusi ragelį ir pati paskambinusi anūkui, ji lieka pokalbyje, klauso nurodymų ir galiausiai perveda pinigus į jai padiktuotą sąskaitą. Tik vėliau susisiekusi su tikruoju artimuoju sužino: jokios nelaimės nebuvo.

Toks scenarijus parodo svarbią detalę: vien atsiliepus telefonu sąskaita savaime neištuštėja. Sukčiai siekia išgauti konkretų veiksmą – pavedimą, prisijungimo duomenis, mokėjimo patvirtinimą arba grynųjų perdavimą. Skambutis tampa priemone priversti žmogų padaryti tai, ko ramiai pagalvojęs jis nedarytų.

Pirmiausia išgąsdina, paskui nepalieka laiko pasitikrinti

Apsimetimo giminaičiu esmė – sukelti jausmą, kad pagalba reikalinga tuoj pat. Pasakojama apie nelaimę, sužalojimą ar kitą rimtą bėdą. Policijos informacijoje minimi ir skambučiai, kurių metu prisidengiama ambasados vardu bei pranešama apie užsienyje susižalojusį artimąjį. Pareigūnai ragina tokią informaciją tikrinti savarankiškai, o ne pasikliauti skambinančiojo pateiktais kontaktais.

Pavojaus ženklas yra ne vien prašymas pinigų. Ypač svarbu suklusti, jeigu skambinantysis reikalauja niekam nepasakoti, neleidžia nutraukti pokalbio arba pyksta išgirdęs, kad norite pasitarti su šeima. Tariamas skubumas ir spaudimas gali trukdyti žmogui ramiai įvertinti situaciją. Lietuvos bankas perspėja, kad sukčiai sąmoningai išnaudoja stiprias emocijas ir kuria tikroviškai atrodančias aplinkybes.

Todėl verta prisiminti paprastą taisyklę: kuo labiau telefonu skubina atlikti finansinį veiksmą, tuo svarbiau sustoti. Artimojo nelaimę reikia patikrinti, o reikalavimas pinigus pervesti nepasitarus su niekuo turėtų kelti įtarimą.

Kaip pokalbis virsta prarastomis santaupomis

Vienas kelias – žmogus pats atlieka pavedimą, tikėdamas, kad gelbsti artimąjį. Kitas – iš jo išviliojami bankininkystės duomenys ir prašoma patvirtinti telefone pasirodžiusias užklausas. Lietuvos bankas aprašo atvejus, kai gyventojai suveda duomenis netikruose puslapiuose, o paskui „Smart-ID“ kodais patvirtina sukčių inicijuotus veiksmus.

Todėl pasakymas „aš niekam savo kodų nediktavau“ dar nereiškia, kad viskas saugu. Svarbu ir tai, ką žmogus pats patvirtino. Gavus netikėtą bankininkystės užklausą nereikia jos tvirtinti vien todėl, kad kažkas telefonu liepia. Būtina perskaityti, koks veiksmas atliekamas, o kilus abejonei pokalbį nutraukti ir kreiptis į banką savarankiškai.

Sukčiai taip pat gali prisistatyti institucijų darbuotojais, siekdami sustiprinti pasitikėjimą. Policija įspėja apie apsimetimą bankų, policijos ir kitų įstaigų atstovais, kurie, prisidengdami tariamu tyrimu, prašo asmens ar finansinių prisijungimo duomenų. Pareigos, pasakytos telefonu, nėra tapatybės įrodymas.

Vienas šeimos susitarimas gali padėti sustabdyti apgaulę

Su tėvais ar seneliais verta aptarti konkretų veiksmą: sulaukus skambučio apie artimojo nelaimę, pirmiausia padėti ragelį ir paskambinti tam žmogui jo seniai žinomu numeriu. Jeigu jis neatsiliepia, susisiekti su kitu šeimos nariu. Skambinančiojo padiktuotas „naujas numeris“ nėra nepriklausomas būdas patikrinti istoriją.

Galima iš anksto sutarti ir dėl šeimos slaptažodžio, kuris nebūtų viešai skelbiama pavardė, gimimo data ar augintinio vardas. Tai papildoma atsargumo priemonė, tačiau ji neturėtų pakeisti savarankiško perskambinimo. Svarbiausia, kad vyresnis žmogus žinotų: jis turi teisę nutraukti bet kokį pokalbį, net jeigu pašnekovas kalba griežtai ar prisistato pareigūnu.

Vietoj bendro perspėjimo „tik nepakliūk sukčiams“ naudingiau kartu pasipraktikuoti. Aptarkite, ką daryti išgirdus prašymą skubiai pervesti pinigų, kur telefone rasti artimųjų numerius ir kaip susisiekti su banku. Prie telefono galima palikti trumpą priminimą: „Sustok. Padėk ragelį. Paskambink artimajam.“

Jei pinigai jau išsiųsti, svarbiausia nelaukti iš gėdos

Supratus, kad galėjote būti apgauti, reikia nutraukti bendravimą su sukčiais ir nedelsiant susisiekti su savo banku ar kitu mokėjimo paslaugų teikėju. Paaiškinkite, kas įvyko, kokius duomenis atskleidėte ir kokius veiksmus patvirtinote. Paprašykite įvertinti galimybę sustabdyti mokėjimą bei apsaugoti prieigą prie sąskaitos. Pinigų grąžinimas nėra garantuotas, tačiau delsti nereikėtų. Apie įvykį taip pat praneškite policijai.

Išsaugokite skambučių numerius, žinutes, pavedimo informaciją ir kitus duomenis. Jei sukčiai atvyksta pasiimti pinigų ar kyla tiesioginis pavojus, skambinkite 112. Nebandykite patys jų sulaikyti ar tęsti apgaulingo pokalbio tikėdamiesi išsiaiškinti daugiau.

Nukentėjusiam artimajam tuo metu mažiausiai reikia klausimo „kaip tu galėjai patikėti?“. Policija atkreipia dėmesį, kad dalis žmonių apie telefoninę apgaulę nepraneša būtent bijodami aplinkinių reakcijos. Todėl šeimoje verta iš anksto pasakyti: „Jei taip nutiktų, skambink mums iškart. Padėsime.“ Toks susitarimas gali padėti greičiau kreiptis pagalbos, kol dar įmanoma imtis veiksmų.

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!