Maisto pigimas gali baigtis: ekonomistas įvardijo du mėnesius, kai šeimų biudžetams bus sunkiau

Maistas Lietuvoje dar kainuoja mažiau nei prieš metus, tačiau gamybos grandinėje kryptis jau keičiasi. Rugsėjį vidaus rinkai parduodama maisto gamintojų produkcija per mėnesį pabrango 1,9 proc., o prekybininkai sulaukia daugiau prašymų didinti tiekimo kainas. SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas perspėja: kainų augimą gyventojai gali stipriau pajusti kitų metų pradžioje, kartu su didesnėmis sąskaitomis už energiją.

Pirkėjui šios žinios gali atrodyti prieštaringos. Vienur skelbiama, kad maistas pinga, kitur jau kalbama apie artėjantį brangimą. Tačiau abu teiginiai gali būti teisingi: kainos dar gali būti mažesnės nei tuo pačiu metu pernai, nors, palyginti su praėjusiu mėnesiu, jau kyla.

Būtent tokį lūžį dabar įžvelgia ekonomistas. Jo vertinimu, ruduo dar gali pasibaigti su metiniu maisto kainų sumažėjimu, tačiau mėnesiniai pokyčiai jau rodys augimą. Tai nereiškia, kad visos prekės pabrangs vienu metu ar vienodai, bet ilgiau trukęs atokvėpis prie maisto lentynų gali baigtis.

Maistas pigesnis penktą mėnesį iš eilės, tačiau ne kiekvienas krepšelis atpigo

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, rugsėjį maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai Lietuvoje buvo 1,8 proc. pigesni nei prieš metus. Metinis kainų mažėjimas fiksuotas jau penktą mėnesį iš eilės.

„Maxima“ skelbia, kad jos parduotuvėse šios prekių grupės kainos vidutiniškai sumažėjo 2,8 proc. Tinklo pateikiamais duomenimis, šviežia mėsa ir paukštiena per metus atpigo 11,2 proc., vaisiai ir uogos – 9,9 proc., mėsos gaminiai – 9,7 proc., kulinarijos gaminiai – 6,4 proc., pieno produktai – 5,7 proc. Tai konkretaus prekybos tinklo rodikliai, todėl jų nereikėtų tapatinti su visos Lietuvos kainų pokyčiais.

Vidurkis taip pat neparodo kiekvienos šeimos patirties. Vieni dažniau perka atpigusią mėsą ar vaisius, kiti renkasi kitus produktus, konkrečius prekės ženklus arba apsiperka mažiau naudodamiesi akcijomis. Dėl to statistinis pigimas nebūtinai sutampa su asmeniniu įspūdžiu prie kasos.

Pavyzdžiui, jeigu prieš metus visiškai toks pats pirkinių krepšelis kainavo 100 eurų, 1,8 proc. sumažėjimas reikštų 98,20 euro kainą. Tai juntamas, bet nedidelis skirtumas, kurį lengvai nustelbia pabrangusi elektra, šildymas ar kitos paslaugos.

Kodėl gamintojai prašo daugiau, net kai dalis žaliavų nebrangsta?

T. Povilauskas atkreipia dėmesį į rugsėjį užfiksuotą 1,9 proc. mėnesinį maisto gamintojų produkcijos, parduodamos Lietuvos rinkoje, kainų padidėjimą. Jo vertinimu, tai signalas, kad spaudimas mažmeninėms kainoms stiprėja.

Šį kartą pagrindinė priežastis nebūtinai yra pati žemės ūkio produkcija. Maisto savikainą sudaro ir perdirbimas, šaldymas, pakavimas, sandėliavimas, darbuotojų atlyginimai bei pristatymas. Todėl net stabilios mėsos supirkimo kainos neapsaugo galutinio produkto nuo kitų sąnaudų augimo.

Ekonomistas nurodo smarkiai išaugusias gamtinių dujų kainas ir brangų dyzeliną. „Maximos“ Pirkimų departamento direktorė Aurelija Simutė taip pat teigia, kad nuo rudens pradžios vyksta intensyvios derybos su tiekėjais, kurie kainų didinimą grindžia energijos, transporto, darbo jėgos ir žaliavų išlaidomis.

Vis dėlto gamintojų kainų augimas nėra automatinė tokio pat dydžio prognozė parduotuvių lentynoms. Galutinį pokytį lems sutartys, konkurencija, turimos atsargos ir tai, kiek papildomų išlaidų prisiims skirtingi tiekimo grandinės dalyviai.

Sudėtingesni gali būti vasaris ir kovas

T. Povilausko vertinimu, maisto brangimas stipriau pasijusti gali kitų metų pradžioje. Kaip galimai sunkesnius mėnesius namų ūkiams jis išskiria vasarį ir kovą, kai didesnės išlaidos maistui gali sutapti su žiemos energijos sąskaitomis.

Tačiau vienodo kainų šuolio visoms prekėms ekonomistas neprognozuoja. Kiaulių ir galvijų skerdenų bei paukštienos kainos, jo teigimu, išlieka stabilios arba mažėja. Pieno produktų rinkoje ryškesni pokyčiai galimi įsibėgėjant kitiems metams.

„Maxima“ savo ruožtu žada nedidinti prekybinės maržos dalies ir dalį didėjančių išlaidų amortizuoti. Tai bendrovės deklaruojama pozicija, tačiau ji nereiškia, kad kiekvienos prekės kaina liks nepakitusi.

Ką pirkėjui verta stebėti jau dabar?

Vien dėl galimo brangimo prisipirkti maisto atsargų neverta: nepanaudoti produktai ir išmestas maistas gali kainuoti daugiau nei būsimas kainos skirtumas. Praktiškiau palyginti dažniausiai perkamų prekių kilogramo ar litro kainą ir stebėti įprastą, o ne vien akcijos metu siūlomą kainą.

Šeimai, maistui skiriančiai 400 eurų per mėnesį, hipotetinis 5 proc. išlaidų padidėjimas reikštų papildomus 20 eurų. Tai nėra pateikta kainų prognozė, bet aiškus būdas įvertinti savo biudžeto jautrumą.

Dabartiniai duomenys dar nerodo, kad maistas jau brangsta visiems vienodai. Tačiau tiekėjų prašymai ir gamintojų kainų pokytis leidžia suprasti, kodėl ateinančiais mėnesiais svarbu vertinti ne tik praėjusių metų palyginimą, bet ir tai, kaip keičiasi tas pats savaitinis pirkinių sąrašas.