Vokiečiai Latvijoje liko nustebę: „Kaip jūs čia išgyvenate, jei maistas brangesnis, o algos mažesnės?“

Latvijoje apsilankę du svečiai iš Vokietijos uždavė klausimą, kuris vietos gyventojams pasirodė skaudžiai pažįstamas: kaip žmonėms pavyksta išgyventi, kai parduotuvėse kainos atrodo panašios ar net didesnės nei Vokietijoje, o atlyginimai gerokai mažesni? Jų pastebėjimas greitai peraugo į platesnę diskusiją apie tai, kiek iš tiesų Latvijoje pagerėjo gyvenimas augant atlyginimams.

Pragyvenimo išlaidos Latvijoje jau kurį laiką išlieka viena dažniausiai aptariamų kasdienio gyvenimo temų. Oficialūs skaičiai rodo, kad atlyginimai didėja, tačiau žmogui svarbiausia ne procentai statistikos lentelėje, o tai, kiek pinigų lieka sumokėjus už būstą, maistą, transportą ir kitus būtinus dalykus. Todėl užsieniečių žvilgsnis iš šalies kartais ypač aiškiai parodo tai, prie ko vietos gyventojai jau spėjo priprasti.

Vokiečių klausimas privertė susimąstyti apie kainas

Latvijos gyventoja Agnese papasakojo apie du iš Vokietijos atvykusius svečius, kurie šalyje lankėsi pagal „Erasmus+“ mainų programą. Susipažinę su vietos aplinka ir kainomis jie netrukus paklausė, kaip žmonėms Latvijoje apskritai pavyksta išgyventi.

Vokiečiams labiausiai užkliuvo kainų ir atlyginimų santykis. Jų įspūdžiu, kai kurie maisto produktai Latvijos parduotuvėse kainuoja net daugiau nei Vokietijoje, nors vidutinis darbo užmokestis gerokai mažesnis. Jie tai apibendrino gana tiesmukai – maistas jiems pasirodė maždaug dvigubai brangesnis, o atlyginimai maždaug perpus mažesni.

Tai nėra oficialus abiejų šalių kainų palyginimas, tačiau pats klausimas Agnesei pasirodė labai taiklus. Ji į jį atsakė ironiškai – būtent taip žmonės ir gyvena, prisitaikydami prie tokio pajamų bei kainų santykio.

Tokia situacija daugeliui pažįstama ne iš statistikos, o iš kasdienybės. Net jei atlyginimas per metus padidėja keliais procentais, dalį šio augimo greitai „suvalgo“ brangesnis maistas, paslaugos ar būstas. Todėl žmogus gali oficialiai uždirbti daugiau, tačiau gyvenimo kokybės pokytis nebūtinai jaučiamas taip stipriai, kaip rodo atlyginimų augimo skaičiai.

Atlyginimai auga, tačiau vidurkis neparodo visos situacijos

Praėjusiais metais visą darbo dieną dirbančių Latvijos gyventojų vidutinis bruto atlyginimas pasiekė 1815 eurų per mėnesį. Per metus jis padidėjo daugiau nei 7 proc., arba maždaug 129 eurais.

Privačiame sektoriuje atlyginimų augimas buvo kiek spartesnis. Čia vidutinė alga iki mokesčių padidėjo apie 8 proc. ir pasiekė 1800 eurų. Viešajame sektoriuje vidutinis atlyginimas augo apie 7 proc. ir siekė 1863 eurus iki mokesčių.

Tačiau daugeliui žmonių svarbesnė suma yra ne bruto atlyginimas, o tai, kas faktiškai pasiekia banko sąskaitą. Vidutinis atlyginimas į rankas Latvijoje siekė 1346 eurus per mėnesį. Tai sudarė maždaug tris ketvirtadalius vidutinio bruto atlyginimo.

Grynosios pajamos per metus padidėjo apie 10 proc. Statistikų skaičiavimu, toks augimas buvo spartesnis už vartotojų kainų kilimą, todėl realus darbo užmokestis padidėjo maždaug 6 proc. Kitaip tariant, vertinant visos šalies vidurkį, gyventojų perkamoji galia augo.

Tačiau būtent čia atsiranda svarbi detalė – vidutinis atlyginimas nebūtinai parodo, kiek gauna tipiškas darbuotojas. Aukštus atlyginimus gaunantys žmonės bendrą vidurkį kilsteli į viršų, todėl daugeliui gyventojų jų pačių pajamos gali atrodyti gerokai kuklesnės.

Medianinis atlyginimas parodo kitokį vaizdą

Norint geriau suprasti eilinio darbuotojo padėtį, dažnai naudingiau žiūrėti į medianinį atlyginimą. Šis rodiklis visus darbuotojus padalija į dvi lygias dalis: pusė gauna daugiau, pusė – mažiau.

Latvijoje medianinis bruto atlyginimas siekė 1462 eurus per mėnesį. Atskaičius mokesčius, medianinės pajamos sudarė apie 1117 eurų. Per metus ši suma išaugo daugiau nei 12 proc.

Skirtumas tarp 1815 eurų vidutinio bruto atlyginimo ir 1462 eurų medianos gerai parodo, kodėl dalis gyventojų gali neatpažinti savęs oficialiuose „vidutinio atlyginimo“ skaičiuose. Daug žmogui aktualesnė suma yra būtent ta, kurią gauna didelė dalis šalies darbuotojų.

Didėjo ir atlygis už vieną dirbtą valandą. Vidutinis valandinis bruto darbo užmokestis pasiekė 12,27 euro, o bendros darbdavio išlaidos vienai darbuotojo valandai, įskaitant papildomus kaštus, padidėjo nuo maždaug 14,5 euro iki daugiau kaip 15 eurų.

Tuo pat metu bendras šalyje dirbtų valandų skaičius šiek tiek sumažėjo. Sumažėjo ir visą darbo dieną dirbančių žmonių skaičius – jų buvo keliais tūkstančiais mažiau. Tai reiškia, kad bendras atlyginimams skiriamas pinigų kiekis augo, nors darbuotojų skaičius tuo pačiu metu šiek tiek traukėsi.

Vienur atlyginimai viršija 3000 eurų, kitur nesiekia 1300

Dar didesnius skirtumus galima pamatyti pažvelgus į konkrečias veiklos sritis. Sparčiausias atlyginimų augimas buvo fiksuojamas paslaugų sektoriuje, apimančiame grožio priežiūrą, įvairius remonto darbus ir kitas namų ūkiams teikiamas paslaugas. Čia darbo užmokestis per metus padidėjo beveik 19 proc.

Atlyginimai reikšmingai augo ir nekilnojamojo turto bei profesinių paslaugų srityse. Tačiau didžiausias pajamas ir toliau gauna finansų bei draudimo sektoriaus darbuotojai – jų vidutinis bruto atlyginimas viršija 3000 eurų per mėnesį.

Prie geriau apmokamų sričių taip pat priskiriamos informacinių ir ryšių technologijų, mokslinių bei techninių paslaugų veiklos. Visai kitokia padėtis apgyvendinimo ir maitinimo sektoriuje, kur vidutinis atlyginimas iki mokesčių siekia tik apie 1190 eurų.

Ryškūs skirtumai išlieka ir tarp Latvijos regionų. Rygoje bei aplink sostinę esančiame regione vidutinis bruto atlyginimas artėja prie 2000 eurų, tačiau Latgaloje jis nesiekia net 1300 eurų. Pajamų skirtumas tarp sostinės regiono ir Latgalos išlieka didesnis nei 30 proc.

Būtent todėl dviejų vokiečių užduotas klausimas skamba daug rimčiau nei paprastas turistų nustebimas kainomis. Oficialiai atlyginimai Latvijoje auga ir realios pajamos didėja, tačiau gyvenimo jausmą lemia ne vien šalies vidurkis. Žmogui, gaunančiam maždaug 1100–1300 eurų į rankas, europietiškas kainų lygis parduotuvėje gali būti kur kas skaudesnis nei tam, kurio mėnesio pajamos siekia kelis tūkstančius.

Todėl klausimas „kaip jūs čia išgyvenate?“ daugeliui vietos gyventojų gali skambėti ne kaip perdėtas užsieniečių nustebimas, o kaip labai tikslus kasdienės realybės apibūdinimas.