Šildymo sezonas vos prasidėjo, o kainos jau šoka: viename didmiestyje šiluma brangsta daugiau nei trečdaliu

Lapkričio šilumos kainos gyventojams atneša labai skirtingų žinių. Vilniuje tarifas per mėnesį šokteli net 36,4 proc., Kaune auga daugiau nei dešimtadaliu, o brangiausiai iš penkių didmiesčių už šilumą mokės Panevėžys. Vieninteliai šiauliečiai sulaukė atpigimo. Tačiau didesnis tarifas – dar ne visas būsimos sąskaitos vaizdas: atšalus orams prisidės ir didesnis šilumos suvartojimas.

Didžiausias lapkričio pokytis laukia sostinės gyventojų. Spalį „Miesto gijų“ tiekiama šiluma kainavo 5,99 cento už kilovatvalandę be PVM, o lapkritį kainuos 8,17 cento. Per vieną mėnesį kilovatvalandė pabrango 2,18 cento, arba daugiau nei trečdaliu.

Su PVM lapkričio tarifas Vilniuje sieks 9,89 cento už kilovatvalandę. Dar spalį sostinės gyventojai už tokį patį šilumos kiekį mokėjo pastebimai mažiau nei kauniečiai. Lapkritį miestai apsikeičia vietomis, nors skirtumas tarp jų lieka nedidelis.

Kaune lapkričio šilumos kaina sieks 8,12 cento be PVM, arba 9,83 cento su PVM. Palyginti su spalio 7,24 cento tarifu be PVM, augimas sudaro 12,2 proc.

Kauniečiams yra ir dar vienas palyginimas: praėjusių metų lapkritį kilovatvalandė be PVM kainavo 7,77 cento. Vadinasi, šių metų lapkričio tarifas be mokesčio yra 4,5 proc. didesnis. Šio skaičiaus nereikėtų painioti su būsimos sąskaitos pokyčiu – jai įtakos turės ir suvartotas kiekis bei taikomas PVM.

Vis dėlto nei Vilnius, nei Kaunas lapkritį nebus brangiausi tarp penkių didžiųjų miestų. Ši vieta tenka Panevėžiui. Čia šilumos kaina kyla nuo 8,19 iki 8,99 cento už kilovatvalandę be PVM, o gyventojams taikomas tarifas su PVM pasiekia 10,88 cento. Per mėnesį šiluma pabrangsta 9,8 proc.

Penkių didmiesčių lapkričio kainos atrodo taip:

Šiauliai lapkritį išsiskiria vieninteliai: čia šiluma pinga beveik 6 proc. ir tampa pigiausia tarp lyginamų didmiesčių. „Šiaulių energija“ skelbia, kad nuo lapkričio 1 dienos kilovatvalandė kainuos 7,55 cento be PVM, arba 9,14 cento su PVM.

Klaipėda nuo Šiaulių atsilieka vos pastebimai. Uostamiestyje kilovatvalandė lapkritį kainuos 7,56 cento be PVM, arba 9,15 cento su PVM. Nors tarifas čia irgi didėja, 2,6 proc. augimas gerokai mažesnis nei Vilniuje ar Kaune.

Ką šie centai reiškia eurais? Pavyzdžiui, už vienodą 1 000 kilovatvalandžių kiekį, skaičiuojant pagal paskelbtus suapvalintus tarifus su PVM, Šiauliuose reikėtų mokėti apie 91,40 euro, Klaipėdoje – 91,50 euro, Kaune – 98,30 euro, Vilniuje – 98,90 euro, o Panevėžyje – 108,80 euro.

Taigi tarp pigiausio ir brangiausio didmiesčio susidaro maždaug 17,40 euro skirtumas už tą patį šilumos kiekį. Tai tik tarifų palyginimas, o ne konkretaus buto sąskaitos prognozė.

Būtent čia gyventojų laukia svarbi aplinkybė. Net ir Šiauliuose sumažėjusi kilovatvalandės kaina negarantuoja mažesnės lapkričio sąskaitos nei spalio. Jeigu mėnuo bus šaltesnis ir namui šildyti reikės daugiau energijos, galutinė suma gali išaugti. Mokėjimams įtakos turi lauko temperatūra, pastato būklė ir šilumos vartojimas.

Todėl gavus sąskaitą verta palyginti ne vien mokėtiną sumą. Reikia pasižiūrėti, kiek kilovatvalandžių priskaičiuota, kokia jų kaina ir kokį laikotarpį apima mokėjimas. Didesnė suma gali atsirasti ir dėl pabrangusios šilumos, ir dėl išaugusio jos poreikio.

Karšto vandens kainų palyginimas miestus išrikiuoja kitaip. Pagal skelbiamus lapkričio tarifus, kubinis metras be PVM Kaune kainuos 6,43 euro, Klaipėdoje – 6,78 euro, Vilniuje – 7,06 euro, Panevėžyje – 7,26 euro, o Šiauliuose – 7,31 euro. Vadinasi, pigiausiai šilumą iš šių didmiesčių perkantys šiauliečiai už karšto vandens kubinį metrą mokės daugiausia.

Kaune kainų klausimas tuo metu lieka ir politinių ginčų tema. Kaip skelbė „Kas vyksta Kaune“, spalį „Kauno energijos“ pastovioji kainos dedamoji siekė 2,98 cento už kilovatvalandę, o Vilniuje – 1,81 cento. Į Kauno kainą taip pat įtrauktas 0,58 cento mokestis už šilumos gamybos pajėgumų rezervavimą.

Tai rodo, kodėl galutinės kainos negalima paaiškinti vien kuro brangimu. Gyventojai moka ir už tinklų išlaikymą, įrangą bei kitas šilumos tiekimo sąnaudas. Klaipėdoje, pavyzdžiui, lapkričio tarifą 0,65 cento už kilovatvalandę mažina papildoma dedamoji, kuria vartotojams grąžinamos anksčiau į kainą per daug įskaičiuotos kuro ir pirktos šilumos sąnaudos.

Diskusijoje dėl Kauno kogeneracinės jėgainės nuskambėjo ir teiginys, kad jos šiluma esą 84 proc. brangesnė nei Vilniaus jėgainės. Tačiau „Kas vyksta Kaune“ analizėje pažymėta, kad toks skirtumas gautas palyginus vieno mėnesio duomenis. Vertinant visą praėjusį šildymo sezoną, Kauno jėgainės šiluma buvo pigesnė nei Vilniaus atliekų bloko.

Gyventojams šie ginčai netrukus virs konkrečiomis sumomis sąskaitose. Vilniuje didžiausią pokytį jau rodo pats tarifas, Panevėžyje išlieka brangiausia kilovatvalandė, o Šiauliuose atpigimas suteikia šiokį tokį rezervą prieš šaltesnius orus. Kiek jo liks, paaiškės suskaičiavus lapkritį sunaudotą šilumą.