Iš buto Vilniuje persikraustė į namą ir išsigando elektros sąnaudų: Jūratė su Vytautu klausia, kas bus žiemą

Rugsėjį Jūratė ir Vytautas 60 kvadratinių metrų butą Vilniuje iškeitė į 115 kvadratinių metrų nuosavą namą priemiestyje. Prasidėjus šildymo sezonui paaiškėjo ir naujos kasdienės išlaidos: „Daikin“ šilumos siurblys vandeniui pašildyti sunaudoja apie 3 kWh elektros per parą, grindims šildyti – dar 7 kWh. Pridėjus maždaug 10 kWh kitoms buities reikmėms, susidaro 20 kWh per dieną. Šalčių dar nėra, todėl porai kilo klausimas: kiek kainuos gyventi šiame name žiemą?

Bute šildymo išlaidos jiems buvo pažįstamos. Už šildymą mokėdavo apie 100–120 eurų, papildomai reikėdavo atsiskaityti už elektrą ir kitas komunalines paslaugas. Šios sumos buvo tapusios atskaitos tašku, pagal kurį pora vertino ir būsimą gyvenimą name.

Tačiau persikraustę jie gavo beveik dvigubai daugiau ploto. Kartu pasikeitė ir būdas, kuriuo apmokama už šilumą bei karštą vandenį: dabar šios išlaidos atsiranda elektros apskaitoje. Porai pritrūko išankstinio skaičiavimo, kiek kainuos visas naujo būsto išlaikymas ir kuri sąnaudų dalis iš tikrųjų tenka šildymui. Pirmieji dienos rodmenys išgąsdino dar nesulaukus šalčiausių mėnesių.

Dvidešimt kilovatvalandžių per dieną – kiek tai yra eurais?

Pagal poros nurodytą 0,24 euro už kilovatvalandę kainą, dabartinis elektros vartojimas atsieina 4,80 euro per dieną. Jeigu toks vidurkis išsilaikytų 30 dienų, už suvartotą elektrą susidarytų 144 eurai. Per 31 dieną – 148,80 euro. Tai skaičiavimas pagal pateiktą tarifą, neįtraukiant galimų atskirų pastoviųjų plano mokesčių.

Jūratei ir Vytautui tokia suma kelia nerimą todėl, kad tai dar ruduo. Jeigu namui jau dabar reikia šilumos kasdien, natūralu galvoti apie sausį, ilgesnius šalčio laikotarpius ir didesnes sąskaitas. Vis dėlto prieš lyginant šią sumą su buto šildymo sąskaita būtina ją išskaidyti.

Iš visų 20 kWh per parą tik 7 kWh, poros duomenimis, tenka patalpoms šildyti. Tai kainuoja 1,68 euro per dieną arba 50,40 euro per 30 dienų. Karštam vandeniui sunaudojamos 3 kWh atsieina dar 72 centus per dieną, arba 21,60 euro per tokį pat mėnesį.

Taigi dabar namo šildymui ir karšto vandens ruošimui kartu tektų apie 72 eurus per 30 dienų. Likę 72 eurai būtų mokami už kitoms buities reikmėms sunaudotą elektrą. Visa tai reikės apmokėti, tačiau 144 eurų vadinti vien namo šildymo kaina būtų netikslu.

Jūratė su Vytautu klausia, kas bus žiemąNuotrauka: OpenAI

Su butu lyginti reikia tas pačias išlaidas

Jūratės ir Vytauto nerimas suprantamas, bet jų ankstesni 100–120 eurų už buto šildymą taip pat nebuvo visas mėnesio mokestis už gyvenimą būste. Elektrą ir kitas komunalines paslaugas jie apmokėdavo papildomai. Dabar dalis anksčiau atskirai matytų išlaidų susitelkia vienoje elektros sąskaitoje, todėl galutinis skaičius gali atrodyti grėsmingesnis.

Negalima tiesiog palyginti ir skirtingų sezonų. Dabartiniai maždaug 50 eurų už namo patalpų šildymą nepasako, kiek jis kainuos per šalčius. Lygiai taip pat neaišku, kokiomis oro sąlygomis bute susidarydavo minėti 100–120 eurų. Patikimesniam palyginimui reikėtų to paties laikotarpio ir atskirai suskaičiuotų paslaugų.

Namo plotas išaugo 55 kvadratiniais metrais – beveik 92 procentais. Tai nereiškia, kad sąskaita privalo padidėti tokia pačia proporcija: daug lemia pastato savybės ir šildymo sistema. Tačiau tikėtis, kad gerokai didesnis būstas visais metų laikais kainuos tiek pat, neįvertinus jo energijos poreikio, būtų pernelyg optimistiška.

Už papildomą erdvę ir patogumus tenka mokėti. Jūratės ir Vytauto atveju problema kol kas yra ne įrodyta pernelyg didelė šildymo kaina, o tai, kad prieš persikraustymą jie nebuvo susidėlioję aiškaus išlaidų biudžeto skirtingiems sezonams.

Ar toks šilumos siurblio vartojimas normalus?

Vien iš to, kad šilumos siurblys patalpoms šildyti sunaudoja 7 kWh per parą, negalima nustatyti nei gedimo, nei išskirtinio taupumo. Tam trūksta informacijos apie namo apšiltinimą, lauko ir vidaus temperatūrą, vėdinimą, konkretų įrenginio modelį bei sistemos nustatymus.

Pats „Daikin“ nurodo, kad elektros vartojimas priklauso nuo klimato, būsto dydžio, izoliacijos, šildymo ir karšto vandens poreikio. Reikšmės turi tinkamas sistemos parinkimas, įrengimas ir naudojimas. Todėl vienodas įrenginys skirtinguose namuose gali sunaudoti nevienodai elektros.

Karštam vandeniui tenkančios 3 kWh taip pat nėra pakankamas pagrindas išvadai, kad sistema veikia blogai. Reikia žinoti, kiek vandens sunaudojama, kokia temperatūra palaikoma ir kaip organizuojamas jo ruošimas. „Daikin“ naudotojo instrukcijose atskirai aptariami vandens šildymo grafikai, talpos temperatūra ir cirkuliacinio siurblio veikimo laikas – tai nustatymai, kuriuos verta peržiūrėti pagal konkrečią sistemą.

Porai naudinga įsitikinti ir tuo, ką rodo stebima apskaita: suvartotą elektrą ar pagamintą šilumą. Tai skirtingi dydžiai. Šilumos siurblys, priklausomai nuo sąlygų, iš vienos kilovatvalandės elektros gali pagaminti kelias kilovatvalandes šilumos.

Žiemą išlaidos gali augti, bet šiandien jų dar negalima tiksliai numatyti

Jūratės ir Vytauto klausimas, kas bus žiemą, pagrįstas: dabartinio rudens vartojimo nereikėtų laikyti nekintama viso sezono norma. Tačiau negalima iš anksto paskelbti ir konkrečios būsimos sąskaitos. Jai apskaičiuoti reikėtų namo šilumos nuostolių vertinimo bei sistemos veikimo duomenų.

Šiuo metu praktiškiausia atskirai sekti patalpų šildymą, karštą vandenį ir kitą elektrą, kartu pasižymint oro sąlygas bei palaikomą temperatūrą. Su montuotoju verta aptarti šildymo kreivę ir papildomo elektrinio šildytuvo veikimą. Netinkami nustatymai gali didinti sąnaudas, todėl jų peržiūra prasmingesnė nei atsitiktinis parametrų keitimas išsigandus rodmenų.

Pora jau susidūrė su tuo, ko iki persikraustymo nebuvo pakankamai įvertinusi: nuosavo namo komfortas turi kasdienę kainą. Tačiau pateikti skaičiai dar nerodo nepakeliamos šildymo sąskaitos. Dabar patalpų šildymas jiems kainuoja apie 1,68 euro per dieną, o visas nurodytas elektros vartojimas – 4,80 euro. Nuo šio skirtumo ir turėtų prasidėti jų žiemos biudžeto planavimas.

Šią istoriją redakcijai atsiuntė kaipkada.lt skaitytojas. Siekiant apsaugoti privatumą, vardai ir kai kurios detalės gali būti pakeisti. Atsiųskite savo istoriją el. paštu redakcija@kaipkada.lt