Kaimynas paskundė, kad nesugriebiau lapų: gavau 20 eurų baudą, o tada perskaičiau, kada ji gali siekti ir 600 eurų

Maniau, kad kaimynas tiesiog ieško priežasties prisikabinti. Jam nepatiko mano medžiai, nesugrėbti lapai ir tai, kad vėjas dalį jų nuneša į jo kiemą. Kai gavau pranešimą iš savivaldybės, pirmiausia supykau: nejaugi dabar galima bausti už rudenį? Tačiau nuotraukose pamačiau tai, ko nenorėjau pastebėti žiūrėdamas pro savo virtuvės langą.

Kaimynas grėbdavo kasdien, o aš laukdavau, kol nukris paskutinis lapas

Mūsų sklypus skyrė paprasta tinklinė tvora. Jo pusėje buvo tvarkinga veja, trinkelių takas ir keli dekoratyviniai krūmai. Mano pusėje augo dvi senos obelys ir beržas, kurį ankstesnis šeimininkas buvo pasodinęs netoli ribos. Vasarą džiaugdavausi pavėsiu, o rudenį vis atidėliodavau grėbimą. Atrodydavo nelogiška šeštadienį sutvarkyti kiemą, jeigu sekmadienį jis vėl bus geltonas.

Pirmą kartą kaimynas užsiminė rugsėjo pabaigoje. Krausčiau pirkinius iš automobilio, kai jis pasirodė prie tvoros ir paklausė, ar šiemet lapus susirinksiu anksčiau. Atsakiau, kad palauksiu, kol daugiau nukris. Jis parodė savo taką ir pasakė jau antrą kartą tą savaitę nuo jo šluojantis mano beržo lapus. Pamenu, tuomet net nenusisukau nuo bagažinės – tik numykiau, kad vėjo nesustabdysiu.

Žmonai vakare viską papasakojau kaip anekdotą. Sakiau, kad kaimynas turbūt norėtų, jog stovėčiau po medžiu ir gaudyčiau kiekvieną lapą. Ji nesijuokė. Pasiūlė bent palei tvorą susitvarkyti, nes ten jau buvo susidaręs nemažas sluoksnis. Pažadėjau kitą savaitgalį. Kitą savaitgalį lijo, dar kitą važiavome pas tėvus, o darbo dienomis grįždavau tamsoje.

Kaimynas kreipėsi dar kartą. Šįsyk pasakė, kad lapai susirenka prie jo vartelių ir garažo, sušlampa, prilimpa prie trinkelių. Aš išgirdau tik priekaištą. Net nepaprašiau parodyti tos vietos. Atsakiau, kad mano sklype taip pat būna iš kitur atpūstų lapų ir dėl to niekam pretenzijų nereiškiu. Pokalbis baigėsi jam pasakius: „Gerai, tada aiškinsimės kitaip.“ Tą vakarą buvau įsitikinęs, kad teisus esu aš.

Gavęs savivaldybės pranešimą susitvarkiau tik tiek, kad pats jausčiausi susitvarkęs

Pranešimas apie gautą skundą atėjo po kelių dienų. Buvo prašoma sutvarkyti teritoriją ir pateikti informaciją. Perskaičiau jį telefone darbe, tada iškart persiunčiau žmonai su komentaru: „Prasidėjo.“ Man atrodė neįtikėtina, kad kažkas gaišta laiką dėl lapų. Galvoje jau kūriau atsakymą apie rudenį, medžius ir kaimyną, kuriam viskas trukdo.

Vis dėlto šeštadienį išsitraukiau grėblį. Nuvaliau taką nuo vartelių iki namo, sugrėbiau aplink terasą ir po obelimis. Darbas užtruko ilgiau, negu tikėjausi: po viršutiniu sausesniu sluoksniu gulėjo šlapi, susispaudę lapai. Juos sustūmiau į kelias krūvas palei tvorą. Ketinau po pietų sukrauti į maišus, bet pradėjo dulksnoti, reikėjo važiuoti į parduotuvę, o grįžęs jau nebenorėjau persirengti darbo drabužiais.

Iš virtuvės kiemas atrodė gražiai. Takas švarus, aplink terasą lapų nebėra. Nufotografavau ir jau ketinau siųsti kaip įrodymą, kad viskas sutvarkyta. Žmona paklausė, ar surinkau krūvas prie tvoros. Atsakiau, kad jos niekam netrukdo ir išvešiu, kai turėsiu daugiau. Dabar tas sakinys man skamba gerokai prasčiau negu tada.

Naktį pakilo vėjas. Ryte viena krūva buvo beveik išsisklaidžiusi. Dalį lapų vėl radau savo take, kitų nemačiau, tačiau neėjau tikrinti, kur jie atsidūrė. Kaimynas tuo metu jau fotografavo savo pusę. Pastebėjau telefoną jo rankoje ir dar labiau supykau – atrodė, kad jis tik ir laukia progos.

Vėliau, susipažinęs su medžiaga, pamačiau jo nuotraukas. Jose buvo ne keli vakar nukritę lapai. Prie vartelių gulėjo šlapia sankaupa, palei tinklą matėsi mano paliktos krūvos likučiai, o prie garažo tako buvo susirinkusi visa juosta lapų. Galėjau ginčytis dėl fotografavimo kampo, bet pats puikiai prisiminiau, kur juos buvau sustūmęs.

Nukritę medžių lapai

Dvidešimt eurų supykdė mažiau negu tai, kad turėjau pripažinti savo dalį

Man skirta 20 eurų bauda buvo už nustatytą vietos tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimą. Iki tol visiems kartojau, kad mane nori nubausti už krintančius lapus. Dokumente kalbėta apie teritorijos būklę ir nesutvarkytas sankaupas. Tai buvo nemalonus skirtumas, nes mano versijoje kaimynas atrodė priekabus, o aš – žmogus, kuriam paprasčiausiai neleido ramiai gyventi.

Žmona pasiūlė prieš toliau ginčijantis nueiti į kitą tvoros pusę. Nuėjau kitą šeštadienį. Kaimynas parodė siaurą vietą prie garažo, kurios iš savo kiemo nematydavau. Ten vėjas sunešdavo lapus, jie uždengdavo vandens surinkimo groteles. Jis pasakojo po darbo pirmiausia pasiimantis šluotą, nes nenori viso to išnešioti ratais ir batais.

Pasakiau, kad galėjo iškart parodyti. Jis atsakė bandęs, tik aš vis žadėdavau vėliau. Dar norėjau priminti jo nemalonų toną, bet susilaikiau. Paprašiau duoti maišą ir surinkau tą sankaupą. Dirbant kalbėti buvo lengviau negu stovint abipus tvoros: susitarėme, kad lapų prie tinklo nebepaliksiu, o jis nebekels klausimo dėl kiekvienos saujos, kurią atneš vėjas.

Draugais netapome. Jis ir toliau tvarkosi gerokai dažniau už mane, o aš vis dar nemanau, kad rudenį veja turi atrodyti kaip svetainės kilimas. Tačiau dabar surinkti lapai keliauja į jiems skirtą vietą. Baigęs grėbti nebesprendžiu, kad likusią darbo dalį kažkaip už mane atliks oras.

Kokios baudos iš tikrųjų numatytos?

Pagal Administracinių nusižengimų kodekso 366 straipsnį, už savivaldybių tarybų patvirtintų tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimą numatytas įspėjimas arba bauda nuo 20 iki 140 eurų. Už tokį administracinį nusižengimą, padarytą pakartotinai, numatyta 140–600 eurų bauda. Vadinasi, 600 eurų nėra įprasta pirmoji nuobauda už rudenį kieme likusius lapus.

Konkrečiu atveju reikia nustatyti, kokia savivaldybės taisyklė pažeista, kam tenka teritorijos priežiūros pareiga ir kokios aplinkybės užfiksuotos. Kaimyno skundas gali paskatinti patikrinimą, tačiau pats savaime neįrodo pažeidimo. Natūraliai nuo medžio nukritę lapai ir netinkamai paliktos ar tvarkomos žaliųjų atliekų sankaupos neturėtų būti suplakamos į vieną situaciją.

Kad dėl lapų iš tiesų kyla oficialių ginčų, patvirtina ir Seimo kontrolierių nagrinėtas atvejis Alytuje. Gyventojas skundėsi, kad iš gretimos netvarkomos teritorijos lapai vėjo nešiojami į jo sklypą. Savivaldybė ragino teritorijos naudotojus ją sutvarkyti, tačiau šiame dokumente konkrečios piniginės baudos skyrimas nepatvirtintas.

O kaip elgtumėtės jūs: patys susirinktumėte atpūstus lapus ar reikalautumėte, kad kaimynas geriau prižiūrėtų savo teritoriją? Parašykite komentaruose, kur, jūsų nuomone, baigiasi įprastas ruduo ir prasideda kitam žmogui trukdanti netvarka.

Šią istoriją redakcijai atsiuntė kaipkada.lt skaitytojas. Siekiant apsaugoti privatumą, vardai ir kai kurios detalės gali būti pakeisti. Atsiųskite savo istoriją el. paštu redakcija@kaipkada.lt