Riešutai iš oro gruzdintuvės apkarsta? Daugelis daro tą pačią temperatūros klaidą

Oro gruzdintuvėje riešutus galima paskrudinti greitai, be keptuvės ir papildomo aliejaus. Tačiau nustačius įprastus 180 °C rezultatas neretai nuvilia: riešutų paviršius per greitai patamsėja, vidus lieka nepakankamai paskrudęs, o skonis tampa nemaloniai kartus.

Didžiausia klaida – riešutams pasirinkti tokią pačią temperatūrą, kokia naudojama bulvytėms, mėsai ar šaldytiems pusgaminiams. Migdolams, lazdyno ir ypač graikiniams riešutams reikia švelnesnės kaitros.

Geriausia temperatūra – apie 150 °C

Riešutus saugiausia skrudinti 140–150 °C temperatūroje. Tuomet jie šyla tolygiau, palaipsniui paruduoja ir spėja atskleisti malonų aromatą dar nepradėję degti.

180 °C temperatūra nėra visiškai netinkama, tačiau oro gruzdintuvėje karštas oras cirkuliuoja labai intensyviai. Nedideli riešutai gali perkepti vos per kelias minutes. Ypač greitai apkarsta graikiniai riešutai, kuriuose gausu karščiui jautrių polinesočiųjų riebalų.

Svarbu prisiminti, kad riešutai dar kelias minutes kaista ir išjungus prietaisą. Jeigu juos paliksite karštame krepšelyje, skrudėjimas nesustos.

Kaip tinkamai skrudinti riešutus oro gruzdintuvėje?

Pirmiausia rinkitės natūralius, nesūdytus ir dar neskrudintus riešutus. Jei oro gruzdintuvės gamintojas rekomenduoja prietaisą įkaitinti, nustatykite 150 °C ir palaukite maždaug 2–3 minutes.

Riešutus krepšelyje paskleiskite vienu sluoksniu. Jie gali liestis, tačiau neturėtų gulėti stora krūva. Vienu kartu patogu skrudinti apie 80–150 gramų – tikslus kiekis priklauso nuo krepšelio dydžio.

Skrudinimo laikai gali būti tokie:

• migdolams – maždaug 8–10 minučių;
• lazdyno riešutams – 7–9 minutės;
• žemės riešutams – 8–10 minučių;
• anakardžiams – 6–8 minutės;
• graikiniams riešutams – 5–7 minutės.

Kas 2–3 minutes krepšelį reikia ištraukti ir pakratyti. Taip riešutai apskrus tolygiau, o jūs laiku pastebėsite, jeigu jie pradės per greitai tamsėti.

Nurodytas laikas yra tik orientacinis. Skirtingų gamintojų oro gruzdintuvės kaitina nevienodai, be to, rezultatui įtakos turi riešutų dydis, jų drėgnumas ir krepšelyje esantis kiekis.

Kaip suprasti, kad riešutai jau paruošti?

Vien spalvos neužtenka. Geriausias ženklas – sustiprėjęs skrudintų riešutų kvapas. Migdolai ir lazdyno riešutai turėtų būti lengvai auksiniai, o ne tamsiai rudi. Graikiniai riešutai gali beveik nepakeisti spalvos, tačiau jų aromatas taps ryškesnis.

Pastebėję tinkamą apskrudimą, riešutus iškart išberkite iš karšto krepšelio ant didelės lėkštės ar kepimo popieriaus. Nepalikite jų sukrautų į krūvą – paskleisti jie greičiau atvės ir nustos kepti.

Šilti riešutai gali atrodyti šiek tiek minkšti. Tai normalu. Traškesni jie taps maždaug po 10–15 minučių, kai visiškai atvės.

Ar galima kartu skrudinti skirtingus riešutus?

Galima, tačiau jų paruošimo laikas skiriasi. Migdolus ir lazdyno riešutus galima pradėti skrudinti pirmus, o graikinius riešutus įdėti po 3–4 minučių. Jei visus subersite iš karto, graikiniai riešutai gali apdegti anksčiau, nei migdolai taps traškūs.

Dar paprasčiau skirtingas riešutų rūšis ruošti atskirai. Taip lengviau kontroliuoti jų spalvą ir skonį.

Kodėl aukšta temperatūra nėra geriausias pasirinkimas?

Per stipriai kaitinami riešutuose esantys riebalai greičiau oksiduojasi. Dėl to gali atsirasti kartus ar apkartusių riebalų skonis. Aukštoje temperatūroje taip pat mažėja dalies karščiui jautrių medžiagų, tarp jų – kai kurių vitamino E junginių.

Labai stipriai apskrudintuose produktuose gali susidaryti daugiau akrilamido. Ši medžiaga pradeda sparčiau formuotis esant aukštai temperatūrai, ypač kai maistas stipriai paruduoja. Migdolai šiuo požiūriu yra jautresni, todėl jų nereikėtų skrudinti iki tamsiai rudos spalvos.

Praktiška taisyklė paprasta: riešutai turi būti auksiniai, o ne apdegę. Švelnesnė temperatūra ir keliomis minutėmis ilgesnis skrudinimas yra geriau nei trumpas kepimas labai stiprioje kaitroje.

Kartumas gali reikšti ir tai, kad riešutai sugedę

Ne visada kalta oro gruzdintuvė. Jei riešutai kartūs dar prieš skrudinimą, kaitinimas jų neišgelbės. Ilgai arba šiltai laikomi riešutai gali apkarsti, nes juose esantys riebalai reaguoja su deguonimi.

Prieš skrudindami riešutus pauostykite ir paragaukite vieną branduolį. Jų nereikėtų vartoti, jeigu:

• jaučiamas apkartusių ar senų riebalų kvapas;
• skonis neįprastai aitrus arba stipriai kartus;
• matyti pelėsis, patamsėjusios dėmės ar vabzdžių pažeidimai;
• riešutai yra drėgni ir turi neįprastą kvapą.

Pelėsiu užterštų riešutų negalima „išgelbėti“ juos paskrudinus. Tokius produktus reikia išmesti.

Kaip laikyti paskrudintus riešutus?

Prieš sudėdami į indą leiskite riešutams visiškai atvėsti. Dar šiltuose riešutuose ir uždarame inde gali susidaryti drėgmė, dėl kurios jie praras traškumą ir greičiau ges.

Atvėsusius riešutus laikykite sandariame stikliniame ar plastikiniame inde, vėsioje ir tamsioje vietoje. Jei jų turite daugiau, geriau laikyti šaldytuve – ypač graikinius riešutus. Nedidelį kiekį, kurį suvalgysite per kelias dienas, galima palikti virtuvės spintelėje, tik ne šalia viryklės ar radiatoriaus.