Daugiamečius augalus ruošiate žiemai: per didelė drėgmė jiems pavojingesnė už šaltį

Didžiausia klaida prieš žiemą – manyti, kad daugiametį augalą reikia kuo storesniu sluoksniu užkloti ir dar gausiai palaistyti. Daugeliui jų pavojingiausias ne pats šaltis, o šlapios šaknys ir užmirkęs augalo kerelis, kai vanduo negali nutekėti, o per atlydžius vėl ir vėl kaupiasi prie stiebų.

Ypač dažnai taip nukenčia sausesnę, laidžią dirvą mėgstantys daugiamečiai augalai: levandos, šalavijai, kraujažolės, dekoratyvinės žolės, kai kurie šilokai ir kiti augalai, kurių šaknys nemėgsta stovinčio vandens. Pavasarį toks augalas gali atrodyti tarsi tiesiog neištvėręs šalčio, nors iš tiesų jis pradėjo pūti dar rudenį.

Šaltis augalą užmigdo, o drėgmė gali jį pražudyti

Įšalusi, bet gana sausa žemė daugeliui lauko daugiamečių nėra tragedija. Augalas žiemą sulėtina gyvybinius procesus, o dirvoje esantis oras leidžia šaknims išlikti gyvybingoms. Bėda prasideda tada, kai lysvėje susidaro balos, molinga žemė susispaudžia arba lietaus vanduo bėga tiesiai į augalo vidurį.

Vanduo išstumia orą iš dirvos, todėl šaknims ima trūkti deguonies. Nuolat drėgname kerelyje lengviau plinta puviniai, o šalčio ir atlydžio kaita pažeidžia jau nusilpusias šaknis. Todėl augalas kartais žūsta net per ne itin šaltą žiemą.

Rizika didžiausia ne atviroje, vėjuotoje vietoje, o žemose sodo vietose, prie lietvamzdžių, tankioje molingoje dirvoje ir lysvėse, kurių paviršius įdubęs. Jei po lietaus vanduo prie augalo laikosi ilgiau, vien žieminis uždengimas šios problemos neišspręs.

Daugiamečius augalus ruošiate žiemai: per didelė drėgmė jiems pavojingesnė už šaltįNuotrauka: Unsplash / Emmanuel Munoz

Ką padaryti dar prieš pirmą rimtesnį šaltį

Rudenį augalų nereikia „gelbėti“ papildomu laistymu, jei žemė ir taip šlapia. Kur kas naudingiau pasirūpinti, kad vanduo pasišalintų nuo šaknų kaklelio – vietos, kur stiebai pereina į šaknis.

• Patikrinkite, ar aplink kerelį nėra įdubos, į kurią subėga lietus. Paviršių švelniai suformuokite taip, kad vanduo tekėtų nuo augalo, o ne į jo centrą.
• Sunkią dirvą aplink jautresnius augalus galima pagerinti rupesniu smėliu, žvyru ar smulkia skalda. Tai ypač praverčia augalams, kuriems reikia laidžios žemės.
• Nuvalykite prie augalo susikaupusius šlapius lapus. Jie gali sudaryti sandarų, ilgai drėgną sluoksnį.
• Jei augalas auga vazone, pasirūpinkite, kad indo drenažo skylės būtų atviros, o vazonas nestovėtų lėkštėje su vandeniu.
• Nepjaukite visų augalų vienodai trumpai. Kai kurių daugiamečių stiebai žiemą padeda nukreipti drėgmę nuo kerelio, be to, saugo augalo vidurį.

Mulčias saugo tik tada, kai neuždusina

Mulčias gali padėti apsaugoti šaknis nuo staigių temperatūros svyravimų, tačiau storas šlapių lapų, žolės ar susigulėjusio komposto sluoksnis prie pat stiebų dažnai padaro daugiau žalos nei naudos. Jis ilgai laiko drėgmę ir uždengia vietą, kuriai reikia oro.

Jei augalą būtina pridengti, rinkitės purią, orui laidžią dangą ir negrūskite jos į kerelio centrą. Sausos šakos, lengvas lapų sluoksnis, prilaikytas eglišakėmis, ar nuo tiesioginio lietaus apsauganti, bet vėdinama konstrukcija yra saugesnė nei sandariai užklota plėvelė. Plėvelė be ventiliacijos kaupia kondensatą, todėl po ja augalas gali šusti net tada, kai lauke šalta.

Ne visiems daugiamečiams reikia vienodos priežiūros: drėgnesnę dirvą mėgstantys augalai gali gerai peržiemoti ten, kur levandos ar šalavijai sunyktų. Todėl pirmiausia įvertinkite ne kalendorių ir ne dangos storį, o konkretaus augalo poreikius bei vietą, kurioje jis auga.

Prieš žiemą svarbiausia ne kuo labiau apkloti lysvę, o neleisti vandeniui užsibūti prie šaknų. Sausa, laidi ir orui atvira augalo aplinka dažnai yra patikimesnė apsauga už bet kokį storą uždangalą.