Saulė nudegina ne tik žmones. Štai kaip apsaugoti augalus

Kai termometro stulpelis kyla vis aukščiau, o saulė nuo ryto iki vakaro negailestingai kaitina balkoną ar sodą, kenčia ne tik žmonės ir gyvūnai. Per didelis karštis bei tiesioginiai saulės spinduliai gali rimtai pažeisti ir augalus. Jų lapai pradeda džiūti, vaisiai suminkštėja, žiedai nubyra, o jautresni augalai gali visiškai nustoti augti.

Ypač pavojingos ne vien ilgai trunkančios karščio bangos. Pasak Bavarijos sodininkystės akademijos specialistų, augalai dažnai nukenčia po staigių orų permainų. Kelias dienas vyravus drėgnam, debesuotam ir vėsesniam orui, augalai prisitaiko prie mažesnio šviesos kiekio. Jei po to staiga išaušta karšta diena, dangus tampa visiškai giedras, o saulė pradeda kaitinti visu stiprumu, augalų audiniai tokio pokyčio gali neatlaikyti.

Tokiais atvejais gali žūti lapų, vaisių ar net žievės audiniai. Augalas ne visuomet nuvysta iš karto, todėl pirmuosius saulės nudegimo požymius svarbu pastebėti kuo anksčiau.

Kaip atrodo saulėje nudegęs augalas?

Saulės pažeidimai skirtingiems augalams gali pasireikšti nevienodai. Uogų krūmuose dažnai nukenčia ta vaisiaus pusė, kuri ilgiausiai būna atsukta į saulę. Pažeista vieta pabąla, suminkštėja ir atrodo taip, tarsi uoga būtų išvirusi.

Tokie vaisiai ilgainiui pradeda gesti arba nukrenta. Jų nereikėtų palikti ant augalo ar žemės, nes pernokę ir pažeisti vaisiai privilioja museles bei kitus vabzdžius. Pastebėjus saulės nudegintas uogas geriausia jas iš karto pašalinti.

Lapų pažeidimai dažniausiai prasideda nuo kraštų. Jie gali susisukti, paruduoti, tapti trapūs ir išdžiūti. Kartais ant lapų atsiranda šviesių ar rusvų dėmių. Jos gali būti supainiotos su liga, tačiau saulės nudegimai paprastai labiausiai matomi toje augalo pusėje, kuri gauna daugiausia tiesioginių spindulių.

Karštis gali sutrikdyti ir augimą. Augalas pradeda lėčiau leisti naujus lapus, žiedai gali kristi dar nepradėję formuoti vaisių, o pomidoruose ir paprikose gali pasirodyti žiedų galų puvinys.

Ši problema dažnai susijusi ne vien su pačia saule. Kai dirva perdžiūsta, augalas nebegali pasisavinti pakankamai vandens ir maistinių medžiagų. Dėl to jo atsparumas karščiui dar labiau sumažėja.

Karštą dieną augalo paviršius gali įkaisti iki 50 laipsnių

Oro temperatūra, kurią matome termometre, ne visada parodo tikrąsias sąlygas, kurias patiria augalas. Karštą ir saulėtą dieną lapų, vaisių ar tamsios medžių žievės paviršius gali įkaisti iki maždaug 50 laipsnių Celsijaus.

Tai gerokai daugiau nei tuo metu rodoma oro temperatūra. Ypač stipriai kaista augalai, augantys prie pietinių sienų, ant įstiklintų balkonų, tamsiuose vazonuose ar nuo vėjo apsaugotose vietose.

Kai paviršius taip įkaista, augalas pradeda labai greitai garinti vandenį. Jei šaknys nespėja jo pasisavinti iš dirvos, lapai praranda stangrumą, susisuka ir gali būti negrįžtamai pažeisti.

Dėl šios priežasties pirmasis ir svarbiausias darbas per karščius – tinkamas laistymas.

Vasarą kambarinius augalus geriausia laistyti ryte arba vakare, kai saulė nebėra tokia intensyvi

Laistyti reikia anksti ir gausiai

Karštomis dienomis augalus geriausia laistyti kuo anksčiau ryte. Tuomet dirva dar nėra stipriai įkaitusi, o vanduo spėja susigerti iki prasidedant intensyviausiam garavimui.

Rytinis laistymas taip pat suteikia augalui laiko sukaupti drėgmės prieš vidurdienį, kai saulė būna stipriausia. Vakare laistyti taip pat galima, tačiau labai drėgni lapai ir vėsesnė naktis kai kuriems augalams gali sudaryti palankesnes sąlygas grybinėms ligoms.

Svarbu laistyti ne paviršutiniškai, o gausiai. Sodininkystės specialistai rekomenduoja skirti maždaug 20–25 litrus vandens vienam kvadratiniam metrui.

Tokį kiekį geriausia supilti ne iš karto, o per kelis kartus. Pirmasis vandens kiekis sudrėkina paviršių, o vėlesnis lengviau prasiskverbia giliau. Taip išvengiama dirvos nuplovimo ir vandens nutekėjimo į šonus.

Paviršutiniškas laistymas sudrėkina tik kelis viršutinius dirvos centimetrus. Tokiu atveju augalas pradeda formuoti seklias šaknis, kurios per karščius išdžiūsta dar greičiau. Gausiai palaistytas vanduo pasiekia gilesnius sluoksnius ir skatina šaknis augti žemyn, kur drėgmė išsilaiko ilgiau.

Vazoninius augalus reikia tikrinti dažniau, nes nedideliame žemės kiekyje vanduo išgaruoja labai greitai. Tačiau jų taip pat nereikėtų laikyti nuolat permirkusių. Vazono dugne turi būti skylės, pro kurias nutekėtų vandens perteklius.

Vidurdienį augalų geriau neapipilti

Per didžiausią karštį skubiai gelbėjant nuvytusį augalą gali kilti noras apipilti jį visą – lapus, žiedus ir vaisius. Tačiau daugeliu atvejų geriau lieti vandenį tiesiai prie šaknų.

Vidurdienį ant lapų patekęs vanduo labai greitai išgaruoja, todėl augalas gauna mažiau naudos. Be to, staigus šalto vandens ir stipriai įkaitusio augalo kontaktas gali sukelti papildomą stresą.

Jeigu dirva labai sausa, vandenį pilkite lėtai. Perdžiūvusi žemė kartais tampa tokia kieta, kad pirmąją vandens porciją tiesiog atstumia. Tokiu atveju iš pradžių paviršių šiek tiek sudrėkinkite, kelias minutes palaukite, o tada laistykite gausiau.

Mulčias padeda išlaikyti drėgmę

Vienas veiksmingiausių būdų apsaugoti dirvą nuo perkaitimo – mulčiavimas. Žemę aplink augalus galima pridengti nupjauta ir šiek tiek apvytinta žole, šiaudais, susmulkinta žieve, kompostu ar kita tinkama organine medžiaga.

Mulčias užstoja tiesioginius saulės spindulius, todėl dirvos paviršius neįkaista taip greitai. Jis taip pat sumažina vandens garavimą, neleidžia žemei susidengti kieta pluta ir padeda ilgiau išlaikyti tolygesnę drėgmę.

Svarbu mulčio nedėti tiesiai prie augalo stiebo. Aplink jį reikėtų palikti nedidelį tarpą, kad nesikauptų per daug drėgmės ir neprasidėtų puvimas.

Taip pat nereikėtų vienu kartu sukrauti labai storo šviežios žolės sluoksnio. Ji gali suslūgti, kaisti ir pradėti pūti. Geriau dėti plonesnį, purų sluoksnį ir prireikus jį papildyti.

Pomidorai blogiau dera, jei šalia auga šie 5 augalai: klaida, kurią daržininkai pastebi per vėlai

Jautriems augalams reikia pavėsio

Kai kuriems augalams vien laistymo ir mulčiavimo neužtenka. Avietės, pupelės, jauni daigai, balkonuose augančios gėlės ir kiti jautresni augalai per kaitrą gali nukentėti net ir tada, kai dirvoje netrūksta drėgmės.

Tokiais atvejais verta sukurti laikiną pavėsį. Tam galima naudoti baltą audinį, specialų šešėliavimo tinklą, saulės burę ar paprastą skėtį.

Svarbiausia audinio nedėti tiesiai ant augalų. Jei medžiaga liečiasi su lapais, po ja gali kauptis karštis, o oro judėjimas tampa prastesnis. Tarp augalo ir uždangos turi likti tarpas, kad galėtų laisvai cirkuliuoti oras.

Pavėsį geriausia įrengti iš tos pusės, iš kurios augalus labiausiai kaitina vidurdienio ir popietės saulė. Nebūtina jų visiškai užtemdyti visai dienai. Dažnai pakanka apsaugoti nuo kelių karščiausių valandų.

Vazoninius augalus per karščio bangą galima laikinai perkelti į dalinį pavėsį. Ypač greitai perkaista juodi ar tamsūs vazonai, todėl juos verta pastatyti taip, kad pati talpa nebūtų visą dieną apšviesta tiesioginės saulės.

Medžių žievė taip pat gali nudegti

Nuo saulės nukenčia ne tik lapai ir vaisiai. Jaunų medžių bei augalų su tamsia, plona žieve kamienai taip pat gali stipriai įkaisti.

Staigiai pakilus temperatūrai žievė gali sutrūkinėti. Pažeistos vietos tampa silpnesnės, o per jas į augalą lengviau patenka ligų sukėlėjai.

Kamienus galima apsaugoti specialiais baltais dažais arba apvynioti bambukiniais kilimėliais. Balta spalva atspindi dalį saulės spindulių ir neleidžia žievei taip stipriai įkaisti.

Apvyniojant kamieną svarbu nepadaryti dangos per daug sandarios. Aplink žievę turi cirkuliuoti oras, o medžiaga neturi trinti ar spausti augančio medžio.

Nudegusių lapų neskubėkite pašalinti visų iš karto

Pamačius parudavusius ar išdžiūvusius lapus gali kilti noras tuoj pat juos visus nuskinti. Tačiau stipriai nugenėtas augalas staiga praranda dalį natūralios apsaugos.

Net šiek tiek pažeisti lapai gali užstoti žemiau esančias augalo dalis nuo tiesioginių spindulių. Todėl pirmiausia reikėtų pašalinti tik visiškai nudžiūvusius, supuvusius ar ligos požymių turinčius lapus ir vaisius.

Stipriai genėti per pačią karščio bangą nepatartina. Po genėjimo anksčiau pavėsyje buvę vaisiai ir ūgliai staiga atsiduria tiesioginėje saulėje, todėl gali nudegti dar greičiau.

Pomidorų lapus taip pat reikėtų šalinti atsargiai. Nors dalies lapų pašalinimas pagerina oro judėjimą, per daug atidengti vaisiai karštą dieną gali pabąla arba suminkštėti.

Augalus prie saulės reikia pratinti palaipsniui

Nudegimai dažnai atsiranda tada, kai kambaryje, šiltnamyje ar pavėsyje augintas augalas staiga išnešamas į atvirą saulę.

Jo lapai dar nebūna prisitaikę prie intensyvios šviesos, todėl vos per kelias valandas gali atsirasti balkšvų ar rusvų dėmių. Tai ypač dažnai nutinka pavasarį ir vasaros pradžioje, kai daigai perkeliami į lauką.

Augalus reikėtų grūdinti palaipsniui. Pirmomis dienomis juos galima laikyti šviesioje, bet nuo tiesioginės saulės apsaugotoje vietoje. Vėliau saulėje praleidžiamą laiką kasdien po truputį ilginti.

Tas pats galioja ir kambariniams augalams, kuriuos vasarą norima išnešti į balkoną ar terasą. Net jei augalas mėgsta šviesą, pro langą gaunami spinduliai yra silpnesni už tiesioginę lauko saulę.

Karščio bangos metu svarbiausia stebėti augalus kasdien

Per stiprius karščius augalo būklė gali pablogėti labai greitai. Ryte jis dar atrodo sveikas, o vakare lapai jau būna susisukę ir suglebę.

Todėl kasdien verta patikrinti dirvos drėgmę, apžiūrėti lapų kraštus, vaisius ir žiedus. Ypač daug dėmesio reikia skirti balkonuose, šiltnamiuose, prie sienų ir tamsiuose vazonuose augantiems augalams.

Jei augalas vidurdienį šiek tiek nuleidžia lapus, tačiau vakare atsigauna, tai gali būti laikina reakcija į karštį. Tačiau jei lapai lieka suglebę ir ryte, dirva sausa, o jų kraštai ruduoja, augalui jau trūksta vandens arba jis patiria rimtą karščio stresą.

Tinkamas rytinis laistymas, mulčias ir laikinas pavėsis dažniausiai yra veiksmingiausios priemonės. Jos padeda apsaugoti ne tik lapus, bet ir žiedus, vaisius, šaknis bei medžių žievę.

Saulė augalams būtina, tačiau jos gali būti per daug. Todėl karštomis dienomis sodą ir balkoną verta prižiūrėti taip pat atidžiai, kaip rūpinamės savimi – pasirūpinti vandeniu, pavėsiu ir apsauga nuo pačių kaitriausių spindulių.