Kodėl F ir J klavišai turi mažus iškilimus? Ši detalė padeda rašyti nežiūrint į klaviatūrą

Perbraukite pirštais per klaviatūros vidurinę raidžių eilę. Ant F ir J klavišų daugelyje įprastų klaviatūrų pajusite mažus iškilimus – dažniausiai trumpus brūkšnelius. Tai lietimu atpažįstami orientyrai, padedantys taisyklingai padėti rankas ir rasti raides nenuleidžiant akių nuo ekrano.

Ši detalė tokia nedidelė, kad naudojantis kompiuteriu į ją lengva neatkreipti dėmesio. Klavišus spaudžiame kasdien, tačiau ne visada susimąstome, kodėl du iš jų skiriasi nuo aplinkinių. Iškilimų paskirtis geriausiai atsiskleidžia tuomet, kai klaviatūros nematome arba sąmoningai stengiamės į ją nežiūrėti.

Kodėl pasirinktos būtent raidės F ir J?

Įprastoje QWERTY klaviatūroje F ir J yra atraminiai klavišai rašant visais pirštais. Ant F dedamas kairės rankos smilius, ant J – dešinės. Likę pirštai išdėstomi ant gretimų vidurinės eilės klavišų, o nykščiai laikomi prie tarpo klavišo.

Ši padėtis vadinama pradine rankų padėtimi. Iš jos pirštai pasiekia jiems priskirtus klavišus ir vėl sugrįžta atgal. Todėl du aiškūs lietimo taškai padeda susiorientuoti visoje klaviatūroje – nereikia atskirai ieškoti kiekvienos raidės.

Kaip iškilimai padeda rašyti nežiūrint?

Rašant visais pirštais svarbu žinoti, kur yra rankos. Jei jos netyčia pasislenka per vieną klavišą į šoną, vietoje norimų raidžių pradeda atsirasti kaimyninės. F ir J iškilimai leidžia padėtį patikrinti pirštų pagalvėlėmis.

Tai praverčia ir tada, kai ranką trumpam patraukiame prie pelės, pasiimame puodelį ar atsiverčiame užrašus. Grįžtant prie rašymo užtenka smiliais pajusti abu orientyrus. Akys gali likti ties tekstu, kurį skaitome ar kuriame.

Ilgainiui šis judesys tampa įprastas. Žmogus gali nebegalvoti apie pačius iškilimus, nors jais naudojasi kaskart grąžindamas rankas į pradinę padėtį.

Kodėl jų nauda ne visiems akivaizdi?

Rašantieji keliais pirštais dažniau raidžių ieško akimis ir rankas laiko ten, kur tuo metu patogiausia pasiekti reikiamą klavišą. Tokiu būdu F ir J netampa nuolatine atrama, todėl ir iškilimai lieka beveik nepastebėti.

Kita dalis žmonių juos jaučia, bet jų paskirties niekada nebuvo mokyti. Mažas brūkšnelis netrukdo spausti klavišo, tad nekyla poreikio juo domėtis. Jo nauda paaiškėja pradėjus mokytis rašyti nežiūrint į klaviatūrą.

Paskirtį galima išbandyti per kelias sekundes

Padėkite rankas šalia klaviatūros, tada pažvelkite į ekraną arba trumpam užsimerkite. Pirštų galiukais suraskite F ir J iškilimus ir ant jų padėkite atitinkamų rankų smilius. Pajusite, kad rankų padėtį galima nustatyti ir nematant raidžių.

Pakartokite tai patraukę vieną ranką į šoną. Šis paprastas judesys parodo, kam reikalingi orientyrai: jie suteikia pastovų atskaitos tašką. Mokantis rašyti visais pirštais prie jo grįžtama po kitų klavišų paspaudimo.

Panašų iškilimą rasite ir ant skaičiaus 5

Jeigu klaviatūra turi atskirą skaitmenų bloką dešinėje, apžiūrėkite jo viduryje esantį 5 klavišą. Jis taip pat dažnai turi lietimu atpažįstamą žymę. Jos paskirtis panaši – padėti nustatyti pirštų padėtį nežiūrint į skaičius.

Todėl kitą kartą grįždami nuo pelės prie teksto pabandykite rankas padėti pagal F ir J iškilimus. Ši beveik nepastebima klaviatūros detalė tuomet taps praktišku pagalbininku, kurį iki šiol galbūt kasdien lietėte nė nesusimąstydami.