Batų raišteliai nuolat atsiriša: daugelis juos riša neteisingai nuo vaikystės, o pataisyti užtenka vieno judesio

Vos išėjote iš namų, o jau tenka sustoti ir pasilenkti prie bato. Po kelių šimtų metrų – vėl tas pats. Jeigu raišteliai nuolat atsiriša, priežastis gali būti įprastas rišimo judesys, kurį kartojate nuo vaikystės. Du beveik vienodai atrodantys kaspinėliai iš tiesų gali slėpti skirtingos sandaros mazgus, o vienas jų laikosi prasčiau.

Prieš perkant naujus raištelius ar kiekvieną rytą rišant vis didesnį mazgą, verta atlikti paprastą bandymą: lėtai užsirišti batą ir atkreipti dėmesį, kaip sukryžiuojami raištelių galai. Jei susidaro silpnesnis mazgo variantas, pakanka pakeisti pirmojo sukryžiavimo kryptį, o likusius veiksmus atlikti įprastai.

Kodėl vienas kaspinėlis laikosi, o kitas nuolat išyra?

Įprastas batų raištelių rišimas susideda iš dviejų pagrindinių etapų: pirmiausia sukryžiuojami ir surišami laisvi galai, paskui suformuojamas kaspinėlis. Šių etapų kryptys lemia galutinę mazgo sandarą. Kai jos viena kitą atsveria, gaunamas tvirtesnis, vadinamuoju tiesiuoju mazgu paremtas variantas. Kai abu etapai surišami ta pačia kryptimi, susidaro silpnesnis mazgas, angliškai vadinamas „granny knot“. Suveržtas jis linkęs persisukti. Šiuos du variantus savo tyrime lygino ir Kalifornijos universiteto Berklyje inžinieriai.

Skirtumą lengva pražiūrėti: abiem atvejais matomos dvi kilpos, du laisvi galai ir mazgas viduryje. Todėl žmogus gali ilgai manyti, kad tiesiog nepakankamai stipriai užveržia batus. Tačiau patikimumą lemia ir tai, kaip raištelio dalys susikerta mazgo viduje. 2017 metais paskelbtame tyrime nustatyta, kad mazgo sandara turi didelę įtaką jo polinkiui atsirišti veikiant pasikartojančioms apkrovoms.

Pirmoji užuomina – į kurią pusę pasisuka kilpos

Užsirišę batą pažiūrėkite į jį iš viršaus. Tvirtesnio įprasto kaspinėlio kilpos paprastai gula skersai bato – viena į kairę, kita į dešinę. Jeigu kaspinėlis vis pasisuka išilgai, viena kilpa krypsta pirštų, o kita kulno link, tai gali išduoti silpnesnį mazgą. Tokį patikrinimą rekomenduoja raištelių rišimo būdus nagrinėjantis Ianas Fieggenas. Vien ranka ištiesinti kaspinėlį nepakanka: svarbu stebėti, kokią padėtį jis linkęs užimti pats.

Bandymui pasirinkite vieną batą ir prieš keisdami įprotį įsidėmėkite, kaip atrodo įprastai surištas kaspinėlis. Galite jį net nufotografuoti. Tuomet visiškai atriškite raištelius, įskaitant apatinį mazgelį, ir pabandykite toliau aprašytą pakeitimą. Taip bus lengviau palyginti du rezultatus, nes nereikės iš atminties spręsti, ar kilpos anksčiau gulėjo kitaip.

Vienas pakeitimas: sukeiskite pirmojo sukryžiavimo kryptį

Pradėkite rišti lėtai ir pastebėkite, kurį raištelio galą dedate ant kito. Jeigu įprastai dešinįjį galą kryžiuojate virš kairiojo, šįkart kairįjį kryžiuokite virš dešiniojo. Viršuje esantį galą perkiškite po kitu ir suveržkite pradinį mazgelį. Jeigu paprastai pradedate kairiuoju galu virš dešiniojo, pakeitimą atlikite atvirkščiai. Toliau kaspinėlį formuokite savo įprastu būdu. Būtent pradinio mazgo krypties pakeitimą Fieggenas siūlo kaip paprasčiausią silpnesnio varianto pataisymą.

Svarbu pakeisti tik vieną etapą. Nereikia kartu kitaip kryžiuoti galų, pasirinkti kitos rankos kilpai ir dar priešinga kryptimi ją apsukti – tuomet bus sunku suprasti, kas pasikeitė. Pirmam bandymui pakanka naujos pradžios ir pažįstamos pabaigos. Šis patarimas skirtas tiems, kurie iki šiol surišdavo silpnesnį variantą: jeigu jūsų mazgas jau buvo taisyklingas, aklai pakeitus vieną kryptį galima gauti priešingą rezultatą.

Kodėl raišteliai atsiriša būtent einant?

Atrodo keista: namuose patraukus kilpas mazgas laikosi, tačiau pakeliui į parduotuvę ima ir išyra. Berklyje dirbę mokslininkai šį procesą stebėjo sulėtintai filmuodami bėgančio žmogaus batus. Paaiškėjo, kad svarbus dviejų poveikių derinys. Pėdai atsitrenkiant į pagrindą mazgas deformuojasi ir atsipalaiduoja, o kojos judėjimas sukelia laisvų raištelių galų mostus. Jų inercija ima traukti raištelius iš atsileidusio mazgo.

Todėl atsirišimas nebūtinai vyksta tolygiai visos kelionės metu. Kaspinėlis kurį laiką gali atrodyti tvarkingas, tačiau prasidėjus slydimui procesas greitai įsibėgėja. Tai paaiškina pažįstamą situaciją, kai prieš minutę raišteliai dar laikėsi, o po kelių žingsnių jau velkasi žeme. Vis dėlto net tvirtesnis mazgo variantas nėra neatsirišantis: tyrėjai pabrėžė, kad ir jis gali iširti susiklosčius atitinkamoms apkrovoms.

Rišdami neskubėkite praleisti paskutinio veiksmo

Formuojant įprastą kaspinėlį viena raištelio dalis sulenkiama į kilpą, kita ją apjuosia ir per susidariusią angą ištraukiama antra kilpa. Pabaigoje reikia suimti abi kilpas ir jas patraukti, kad mazgas susiglaustų. Jeigu kilpos tik suformuojamos, tačiau centrinė dalis paliekama laisva, rezultatas bus kitoks nei kruopščiai užbaigus rišimą. Tokia suveržimo seka pateikiama ir Fieggeno įprasto batų raištelių mazgo instrukcijoje.

Mokantis pakeisto judesio patogu batą pasidėti prieš save ant stalo. Pirmiausia kelis kartus pamėginkite tik naują pradinį sukryžiavimą, o tada pridėkite kaspinėlį. Skubant prieškambaryje lengva nepastebimai grįžti prie seno įpročio. Sąmoningas, lėtas bandymas padės suprasti, ką darote rankomis, ir vėliau tą patį pakartoti apsiavus.

O jeigu pakeitus judesį raišteliai vis tiek atsiriša?

Tuomet verta įvertinti pačius raištelius. Slidūs raišteliai gali prasčiau laikytis ir taisyklingai surištame įprastame kaspinėlyje. Tokiu atveju Fieggenas siūlo išbandyti mažiau slidžius arba rinktis papildomą apsukimą turintį rišimo būdą. Vienas jo aprašomų variantų – „Ian’s Secure Shoelace Knot“, kurio vidurį juosia dvigubas apsukimas. Tai jau atskira technika, kurią geriausia mokytis pagal nuoseklią instrukciją.

Pradėti vis dėlto verta nuo paprasčiausio palyginimo: tas pats batas, tie patys raišteliai ir pakeista tik pirmojo mazgelio kryptis. Užsiriškite, patikrinkite kaspinėlio padėtį ir stebėkite jį įprastai vaikščiodami. Jei problema slypėjo rišimo sandaroje, tokio nedidelio pakeitimo gali pakakti, kad prie bato tektų lenktis gerokai rečiau.