Tujos prieš žiemą atrodo sveikos: kodėl prieš įšąlant žemei jas dar verta palaistyti

Rudenį tujos dažnai atrodo puikiai: žalios, tankios, be matomų ligų, todėl laistytuvas lieka sandėliuke. Vis dėlto prieš žemei įšąlant jas verta gausiai palaistyti, nes žiemą visžaliai augalai per spyglius netenka drėgmės, o iš sušalusios dirvos jos pasiimti nebegali. Būtent vandens stoka, o ne šaltis, pavasarį dažnai palieka parudavusias šakeles.

Laistyti reikia ne pagal kalendorių, bet pagal dirvą: jei ruduo sausas ir žemė prie šaknų sausa, vandens reikia; jei kelias dienas merkia lietus ir dirva šlapia, papildomai pilti neverta.

Žalia tuja žiemą „nemiega“ taip, kaip lapus metantis krūmas

Tujos yra visžalės, todėl jų spygliai ir žiemą reaguoja į saulę bei vėją. Saulėtą, vėjuotą ar atodrėkio dieną iš jų garuoja nedidelis kiekis vandens. Kol žemė minkšta, šaknys drėgmę papildo, tačiau įšalus dirvai šis kelias užsidaro.

Jeigu rudenį šaknų zonoje sukaupta mažai drėgmės, augalas gali pradėti džiūti jau žiemos pabaigoje. Tai ypač matoma pietinėje ar vakarinėje gyvatvorės pusėje, kuri gauna daugiau saulės, taip pat atvirose, vėjo perpučiamose vietose.

Tujos prieš žiemą atrodo sveikos: kodėl prieš įšąlant žemei jas dar verta palaistytiNuotrauka: Pexels / Hanno

Vanduo turi pasiekti šaknis, ne tik sušlapinti paviršių

Dažna klaida – trumpai apipurkšti žemę aplink kamieną. Toks laistymas sudrėkina tik viršutinį sluoksnį ir mažai padeda šaknims, kurios yra plačiau po augalu. Geriau laistyti lėčiau, kad vanduo susigertų į šaknų zoną, o ne nubėgtų šalin.

Jaunoms, neseniai pasodintoms tujoms tai svarbiau nei seniai įsitvirtinusiai gyvatvorei. Jų šaknynas dar mažesnis, todėl jos greičiau pajunta rudens sausrą. Prieš laistant verta praskleisti mulčią ar pirštais patikrinti žemę kelių centimetrų gylyje: sausa ir biri dirva yra aiškus signalas, kad drėgmės trūksta.

Kada laistyti, o kada geriau palikti ramybėje

Rinkitės dieną, kai žemė dar nėra įšalusi ir vanduo gali susigerti. Laistyti naudinga iki nuolatinių šalčių, tačiau ne tuomet, kai dirva jau permirkusi, balos laikosi prie augalų ar vieta yra sunki, molinga ir prastai nusausinama. Nuolat šlapios šaknys rudenį gali nukentėti ne mažiau nei sausos.

• Laistykite prie šaknų, ne ant spyglių.
• Vandenį pilkite pamažu, ypač jei dirva sukietėjusi ar supuolusi.
• Po laistymo palikite žemę ramybėje – jos nebekaskite ir netrypkite aplink augalą.
• Jei dirva sausa, atnaujinkite mulčio sluoksnį, bet nepriglauskite jo prie pat kamieno.

Prieš žiemą palaistyta tuja neįgyja „imuniteto“ nuo šalčio, tačiau į ją augalas eina su drėgmės atsarga. Jei ruduo buvo sausas, vienas ramus ir gilus laistymas iki įšąlant žemei gali būti daug naudingesnis už pavasarinį bandymą gelbėti jau parudavusius spyglius.