„Stellantis“ ruošia pigesnius elektromobilius: baterijų kaina gali smarkiai sumažėti, tačiau pirkėjams svarbi viena išlyga

Elektromobilių kainas gali keisti platesnis perėjimas prie pigesnių baterijų. „Stellantis“ vadovas Antonio Filosa paskelbė apie planus iki 2027 metų daugiau Europos rinkai skirtų elektrinių modelių aprūpinti LFP technologijos akumuliatoriais. Šis sprendimas turėtų sumažinti gamybos sąnaudas ir sustiprinti konkurencingumą. Tačiau pigesnė baterija dar nereiškia, kad tokia pačia dalimi atpigs visas automobilis.

Kaip skelbia „Interia“, remdamasi „Automotive News Europe“, konkrečių modelių sąrašas ir būsimas kainų sumažėjimas kol kas neįvardyti. Vis dėlto pati kryptis aiški: koncernas ieško būdų pasiūlyti konkurencingesnius elektromobilius rinkoje, kurioje stiprų spaudimą daro Kinijos gamintojai.

Pirkėjams šis pokytis gali būti reikšmingas, tačiau kartu verta suprasti, kuo skiriasi baterijų technologijos, kokį kompromisą jos lemia ir kodėl mažesnių gamybos išlaidų nereikėtų automatiškai sutapatinti su nuolaida salone.

„Stellantis“ ketina plačiau naudoti LFP baterijas

A. Filosa apie numatomus pokyčius kalbėjo per konferencinį pokalbį su investuotojais. Vienas pristatytų konkurencingumo didinimo būdų – LFP akumuliatorių naudojimas didesnėje Europos elektromobilių pasiūlos dalyje. Pasak vadovo, sutaupymas turėtų būti reikšmingas, tačiau konkrečių sumų jis nepateikė.

LFP reiškia ličio geležies fosfato technologiją. Jos katodo medžiagai nereikia nikelio ir kobalto, naudojamų NMC baterijose. Žaliavų pasirinkimas yra viena priežasčių, kodėl LFP technologija leidžia mažinti sąnaudas.

Tai nėra naujai išrasta baterijų rūšis. Pokytis susijęs su platesniu jos pritaikymu koncerno automobiliuose. Gamintojui svarbu parinkti technologiją pagal konkretaus modelio paskirtį, kainą ir pageidaujamas savybes.

Kodėl NMC baterijos brangesnės?

NMC technologijoje naudojami nikelio, mangano ir kobalto junginiai. Tokios baterijos vertinamos dėl didesnio energijos tankio: jos leidžia sukaupti daugiau energijos tam tikrame svoryje ar tūryje. Automobilių kūrėjams tai svarbu siekiant suderinti nuvažiuojamą atstumą, masę ir vietą baterijai.

Tačiau didesnis energijos tankis kainuoja. LFP technologija dažnai leidžia rinktis pigesnį sprendimą, nors tam pačiam energijos kiekiui sukaupti gali reikėti sunkesnės ar daugiau vietos užimančios baterijos.

„Interia“ pateikiamame tekste cituojamas Tarptautinės energetikos agentūros vertinimas, pagal kurį LFP elementai gali būti maždaug 40 proc. pigesni už NMC. Šį skaičių svarbu suprasti teisingai: kalbama apie baterijų elementų kainų palyginimą, o ne pažadą, kad elektromobilio kainoraštyje atsiras 40 proc. mažesnė suma.

Mažesnis energijos tankis nebūtinai reiškia trumpesnę kelionę

Palyginus baterijas vien pagal jų chemiją, lengva padaryti pernelyg paprastą išvadą: LFP pigesnė, vadinasi, automobilis būtinai nuvažiuos mažiau. Praktikoje rezultatą lemia ir pasirinkta baterijos talpa, automobilio masė, aerodinamika bei energijos sąnaudos.

Jeigu į modelį montuojama mažesnės talpos baterija, nuvažiuojamas atstumas gali trumpėti. Tačiau vien LFP pavadinimas dar neatsako, kokį atstumą įveiks konkretus automobilis. Tam reikia jo techninių duomenų.

Todėl pirkėjui svarbiausia lyginti konkrečias versijas. Pigiau kainuojantis modelis su mažesne baterija gali visiškai patenkinti kasdienius poreikius, tačiau dažnai ilgus atstumus važiuojančiam žmogui reikės įvertinti ir įkrovimo sustojimus. Vienas technologijos pavadinimas viso pasirinkimo nepaaiškina.

Ar gamybos sutaupymą pajus pirkėjas?

Mažesnės baterijų sąnaudos suteikia gamintojui daugiau galimybių. Jis gali mažinti automobilio kainą, pasiūlyti geresnę įrangą už panašią sumą arba pagerinti savo pelningumą. Koks sprendimas bus pasirinktas, priklausys ir nuo konkurencijos bei konkretaus modelio pozicijos rinkoje.

Todėl kol nėra kainoraščių, anksti skelbti, kiek eurų sutaupys būsimas „Peugeot“, „Opel“, „Fiat“ ar kitos koncerno markės pirkėjas. A. Filosa taip pat neįvardijo modelių, kuriems numatytas platesnis LFP baterijų naudojimas.

Vis dėlto tokia gamintojo kryptis pirkėjams svarbi. Kuo daugiau galimybių mažinti sąnaudas, tuo didesnė erdvė konkuruoti kaina. Ypač rinkos dalyje, kurioje žmonėms svarbiausia įsigijimo suma, o ne didžiausia įmanoma baterija ar ilgiausias deklaruojamas atstumas.

Baterijos – tik dalis platesnio persitvarkymo

Leidinyje aprašomas ir platesnis „Stellantis“ veiklos planas „FaSTLAne 2030“. Pagal pateikiamus preliminarius duomenis, didžiausias dėmesys numatomas „Fiat“, „Peugeot“, „Jeep“, „Ram“ ir komercinių transporto priemonių padaliniui „Pro One“. Šiai grupei esą galėtų tekti apie 70 proc. planuojamų investicijų.

Kiti prekių ženklai būtų labiau orientuojami į regionines rinkas. Tarp jų minimi „Chrysler“, „Dodge“, „Citroën“, „Opel“ su „Vauxhall“ ir „Alfa Romeo“. „Lancia“ bei DS numatomas siauresnis veiklos mastas, daugiausia dėmesio skiriant jų kilmės rinkoms.

Tokie planai rodo siekį aiškiau paskirstyti išteklius tarp gausaus prekių ženklų portfelio. Tačiau preliminari strateginė informacija dar nepasako, kokie konkretūs automobiliai ir kada pasieks kiekvieną šalį. Pirkėjui svarbiausi atsakymai atsiras kartu su modelių pristatymais ir jų kainomis.

Koncernas neketina apsiriboti viena pavaros rūšimi

Pagal aprašomą planą, iki 2030 metų pusė pasaulinės metinės gamybos turėtų remtis trimis pasaulinėmis platformomis. Tarp jų minima naujoji „STLA One“, skirta B, C ir D segmentams. Bendrų techninių pagrindų naudojimas yra dar viena kryptis, kuria siekiama veiksmingiau organizuoti gamybą.

Kartu numatoma plėtoti hibridines sistemas, elektrines pavaras ir vidaus degimo variklius. Tai leidžia koncernui išlaikyti skirtingus pasirinkimus rinkose, kuriose pirkėjų poreikiai ir galimybės nevienodi.

Leidinyje taip pat minimas bendradarbiavimo su „Leapmotor“ ir „Dongfeng“ plėtimas. Pagal pateiktus planus, partnerystė su „Dongfeng“ būtų susijusi su naujais „Peugeot“ bei „Jeep“ modeliais ir gamybos pajėgumų panaudojimu Prancūzijoje.

Finansiniai rezultatai gerėja, bet Europa išlieka iššūkiu

„Interia“ pateikiamais duomenimis, trečiąjį ketvirtį „Stellantis“ grynasis nuostolis siekė 453 mln. eurų ir buvo apie 90 proc. mažesnis nei prieš metus. Grynosios pajamos padidėjo 1 proc., iki 37,6 mlrd. eurų, o pakoreguotas veiklos pelnas sudarė apie 0,3 mlrd. eurų.

Vis dėlto straipsnyje nurodoma, kad veiklos pelnas pasiektas visuose regionuose, išskyrus Europą. Tai paaiškina, kodėl mažesnių sąnaudų ir konkurencingesnių automobilių klausimas koncernui toks aktualus.

Svarstančiam apie elektromobilį šiuo metu verta stebėti ne vien pažadą apie pigesnes baterijas. Lemiamas bus visas pasiūlymas: galutinė automobilio kaina, naudingoji baterijos talpa, įkrovimo galimybės ir garantijos sąlygos. LFP technologija gali padėti sukurti prieinamesnį modelį, tačiau tik konkretūs jo duomenys parodys, ką pirkėjas gaus už savo pinigus.