Sode nuolat telkšo balos? Šie medžiai sugeria daug vandens, tačiau prie drenažo juos sodinti gali būti klaida

Gluosniai, juodalksniai ir kai kurie beržai gali augti ten, kur kiti medžiai dėl drėgmės pertekliaus skursta. Augdami jie naudoja vandenį ir gali prisidėti prie sklypo drėgmės reguliavimo. Tačiau pažadas vienu medžiu nusausinti šlapią sodą klaidina: rezultatas priklauso nuo užmirkimo priežasties, metų laiko ir paties augalo. O sodinimas prie nuotekų talpos ar drenažo vamzdžių gali sukelti naujų problemų.

Po lietaus ilgai neišnykstančios balos, pavasarį pažliugusi veja ir vanduo sodinimo duobėje – ženklai, kad prieš perkant augalus verta išsiaiškinti, kas vyksta sklype. Vienur kaltas sunkus, suslėgtas dirvožemis, kitur vanduo suteka iš aukštesnės vietos, o dar kitur gruntinis vanduo laikosi arti paviršiaus.

Drėgmei pakantūs augalai tokiose vietose gali būti geras pasirinkimas. Tačiau svarbu atskirti du tikslus: parinkti medį, kuris išgyvens drėgnoje žemėje, ir pašalinti patį užmirkimą. Pirmąjį kartais galima pasiekti tinkamai pasirinkus rūšį. Antrajam gali prireikti sutvarkyti vandens nuvedimą ar pakeisti sklypo priežiūrą.

Kodėl medžiai vadinami natūraliais vandens siurbliais?

Medis šaknimis paima vandenį iš dirvožemio, o didelę jo dalį išleidžia į atmosferą per lapus. Šis procesas vadinamas transpiracija. Todėl augantis, gausią lapiją turintis medis iš tiesų dalyvauja vietos vandens apytakoje.

Tačiau jo veikimas nėra pastovus kaip elektrinio siurblio. Vandens naudojimą keičia temperatūra, saulės šviesa, oro drėgnumas, vėjas, dirvožemio sąlygos ir augalo dydis. Tas pats medis skirtingomis dienomis gali išgarinti nevienodą kiekį vandens.

Neseniai pasodintas medelis neturės tokio poveikio kaip subrendęs medis su plačia laja. Be to, augalui pirmiausia reikia prigyti. Jei šaknims pasirinkta vieta netinkama, pažadas, kad medis „išgers balą“, gali baigtis tiesiog sunykusiu sodinuku.

Drėgna žemė ir nuolat stovintis vanduo nėra tas pats

Augalų aprašymuose dažnai nurodoma, kad rūšis mėgsta drėgmę. Tai nebūtinai reiškia, jog jos šaknys gali visą vasarą būti apsemtos.

Vandeniui užpildžius dirvožemio poras, šaknims ima trūkti deguonies. Dalis augalų tokių sąlygų nepakelia, net jeigu įprastai juos reikia gausiai laistyti. Ilgalaikis užmirkimas gali sutrikdyti šaknų veiklą ir paskatinti jų nykimą.

Todėl prieš renkantis medį naudinga stebėti, kada ir kiek laiko laikosi vanduo. Ar bala atsiranda tik po stipraus lietaus? Ar žemė šlapia ir sausą vasaros savaitę? Ar drėgmė kaupiasi tik viename kampe, ar visame sklype?

Nuo atsakymų priklauso, ar pakaks pakantesnių augalų, ar pirmiausia reikės spręsti vandens judėjimo problemą.

Medžiai prie namų

Kokie medžiai verti dėmesio drėgnesniame sklype?

Juodalksnis – didesnei, drėgnai teritorijai

Juodalksnis (Alnus glutinosa) yra vienas logiškesnių pasirinkimų žemei, kuriai būdingas prastas drenažas ir periodiškas užmirkimas. Tokias sąlygas jis pakelia geriau nei daugelis įprastų sodo medžių.

Tačiau tai nėra nedidelio gėlyno augalas. Renkant vietą reikia įvertinti suaugusio medžio dydį, būsimą šešėlį ir atstumą iki pastatų bei komunikacijų. Dekoratyvinė veislė taip pat neturėtų būti pasirenkama vien pagal sodinuko išvaizdą – svarbūs jos galutiniai matmenys.

Gluosniai – būtina pasirinkti konkrečią rūšį ar veislę

Gluosnių grupė labai įvairi: joje yra ir didelių medžių, ir gerokai mažesnių krūmų. Todėl patarimas „pasodinkite gluosnį“ nepakankamai tikslus.

Mažesniam sklypui galima svarstyti kompaktiškesnes karklų formas, pavyzdžiui, purpurinio karklo (Salix purpurea) veisles. Vis dėlto ir mažesnis augalas turi turėti vietos šaknims bei lajai. Purpurinis karklas gali pakelti periodiškai labai drėgną dirvožemį, tačiau konkrečią veislę verta rinktis pagal būsimo augalo dydį.

Beržas – svarbu, kuris

Ne visi beržai turi vienodus poreikius. Drėgnesnėms vietoms labiau būdingas plaukuotasis beržas (Betula pubescens), natūraliai augantis ir prastai drenuojamuose dirvožemiuose. Jo nereikėtų automatiškai sutapatinti su kiekvienu medelyne parduodamu beržu.

Kaip ir renkantis kitus medžius, svarbu iš anksto numatyti, kiek vietos reikės jam užaugus. Beržas neturėtų tapti skubiu pirkiniu vien todėl, kad dabar sklypo kampe stovi vanduo.

Tuopa – ne kiekvienam sodui

Tuopos gali naudoti daug vandens, tačiau jų dydis ir šaknų sistemos ypatybės daro jas prastu universaliu patarimu nedidelio sklypo savininkui. Tai nėra medis, kurį verta sodinti tarp lysvių ar prie pat inžinerinių įrenginių vien tikintis nusausinti žemę.

Jeigu teritorija didelė, konkretų pasirinkimą galima vertinti individualiai. Tačiau „daug geria“ neturėtų būti vienintelis kriterijus, pagal kurį medis patenka į sodą.

Mažesniam sodui galima rinktis krūmus

Jei dideliam medžiui vietos nėra, drėgnesnę sklypo dalį galima apželdinti pakantesniais krūmais. Jie nepakeis drenažo, bet leis sukurti sodinį ten, kur sausesnę dirvą mėgstantys augalai nuolat skursta.

Šios rūšys minimos tarp drėgną dirvožemį pakeliančių augalų, tačiau jų poreikiai ir augumas skiriasi. Drėgmei pakantus augalas vis tiek turi būti parinktas pagal apšvietimą, dirvožemį ir vietos plotą.

Vien didelis suaugusio medžio vandens poreikis nėra pakankamas pagrindas užmirkusioje vietoje sodinti eglę, pušį, buką, riešutmedį ar vaismedį. Reikia žinoti konkrečios rūšies pakantumą, o vaismedžiams svarbios ir poskiepio savybės.

Ar medis tikrai gali sunaudoti 900 litrų per dieną?

Tokį skaičių patrauklu paversti pažadu: pasodinsite tuopą ir kasdien iš sklypo dings beveik tona vandens. Tačiau be informacijos apie medžio dydį, matavimo sąlygas ir metų laiką šis teiginys nėra patikimas sodinimo orientyras.

Skirtinguose tyrimuose ar aprašymuose pateikiamų vandens kiekių negalima tiesiog perkelti naujam sodinukui savo kieme. Nedidelė laja, vėsus oras ir drėgna, debesuota diena reiškia kitokį vandens naudojimą nei subrendęs medis šiltuoju laikotarpiu.

Taip pat svarbus sezoniškumas. Žiemą medžių transpiracija gerokai sumažėja. Todėl būtent tada, kai sklype kaupiasi rudens lietaus ar tirpstančio sniego vanduo, augalai gali padėti gerokai mažiau nei vasarą.

Prie drenažo ar nuotekų įrenginių pirmiausia reikia atsargumo

Vanduo šalia nuotekų talpos, infiltracijos lauko ar drenažo įrenginių neturėtų būti automatiškai laikomas kvietimu pasodinti „ištroškusį“ medį.

Medžių ir krūmų šaknys gali patekti į vamzdynus, juos užkimšti ar pažeisti. Virš nuotekų infiltracijos sistemos paprastai tinkamesnė žolinė danga, o ne drėgmę mėgstantys sumedėję augalai.

Be to, reikia atskirti lietaus vandens surinkimo vietą nuo buitinių nuotekų įrenginio. Jei šalia pastarojo netikėtai šlapia, pirmiausia verta įvertinti sistemos būklę. Medis nėra priemonė paslėpti galimą gedimą.

Universalaus saugaus atstumo visiems medžiams ir visiems įrenginiams nėra. Prieš sodinant svarbu žinoti vamzdžių, talpos ir kitų sistemos dalių vietą bei pasitarti su ją prižiūrinčiu specialistu.

Kada sodinti ir kaip nepadaryti vandens pripildomos duobės?

Sodinimo laiką reikėtų rinktis pagal augalą ir tikrąją dirvos būklę. Vien tai, kad kalendoriuje dar ruduo, nereiškia, jog galima sodinti į pažliugusią ar jau įšalusią žemę.

Sunkiame dirvožemyje sodinimo duobė gali tapti vieta, į kurią suteka vanduo. Todėl svarbu nepalikti suslėgtų, glotnių jos sienelių ir nepasodinti medžio per giliai. Kai kuriais atvejais naudingesnis sodinimas ant nedidelio pakilimo, o labai šlapiai dirvai tinkamesnio momento verta sulaukti pavasarį.

Vazonuose auginti sodinukai suteikia daugiau lankstumo, tačiau jų šaknų gumulas neapsaugo nuo netinkamai parinktos vietos. Net drėgmei pakantų augalą reikia prižiūrėti, kol jis prigyja.

Kas dar padeda suvaldyti drėgmę?

Pakeltos lysvės gali apsaugoti auginamų augalų šaknis nuo dalies užmirkimo, tačiau jos nėra tas pats, kas drenažas, ir nepašalina vandens iš viso sklypo. Vandens surinkimas nuo stogo, laidūs paviršiai ar tinkamai suplanuota lietaus sodo vieta taip pat gali būti bendro sprendimo dalis. Konkretų variantą reikia rinktis pagal tai, iš kur vanduo atkeliauja ir kur gali saugiai pasišalinti.

Mulčio nereikėtų pristatyti kaip skubios sausinimo priemonės. Jis padeda išlaikyti drėgmę, todėl labai šlapios dirvos nereikia skubėti uždengti storu sluoksniu. Mulčiuoti verta tinkamomis sąlygomis, neapkraunant medžio kamieno pagrindo.

Drėgnas sklypo kampas gali tapti gražia, jo sąlygoms pritaikyta sodo dalimi. Tačiau pirmasis sprendimas turėtų būti ne daugiausia vandens tariamai sunaudojančio medžio pirkimas, o užmirkimo priežasties nustatymas. Tuomet bus aišku, kur augalai gali padėti, o kur būtinas techninis sprendimas.