Į tinklą pakliuvo „Baltijos auksas“: žvejas ištraukė 150 gramų gintarą, vertinamą 340 eurų

Netoli Lenkijos Kolobžego miesto žvejo tinkle atsidūrė neįprastas laimikis – apie 150 gramų sveriantis gintaro gabalas. Radinį vyras pavadino didele sėkme: jo šeimoje panašaus dydžio gintaras paskutinį kartą buvo rastas dar praėjusio amžiaus paskutinį dešimtmetį.

Baltijos pakrantėje aptinkamos smulkios gintaro nuotrupos nestebina rinkėjų, tačiau gerokai stambesni gabalai sulaukia ypatingo dėmesio. Kolobžego apylinkėse rastą gintarą pasvėręs vyras galėjo įsitikinti, kad šįkart į tinklą pateko išskirtinis radinys.

„Mums labai pasisekė, ir į tinklą įkrito toks didelis gintaras. Ką tik patikrinome jo svorį – jis sveria apie 150 gramų“, – pasakojo radinio savininkas.

Panašų gintarą jo tėvas buvo radęs 1990-aisiais

Vyras prisiminė, kad paskutinį kartą tokio dydžio gintarą jo tėvas aptiko 1990-aisiais. Šeimos patirtyje tai buvo ilgam įsiminęs laimikis, prie kurio dabar prisidėjo dar vienas.

Naujasis radinys preliminariai įvertintas maždaug 1 500 zlotų. Tai nurodoma galima vertė, o ne patvirtinta pardavimo suma – nepranešama, kad žvejas gintarą jau pardavė.

Būtent dydis šį radinį išskiria iš įprastų pakrantėje surenkamų gabalėlių. Nors gintaro galima aptikti įvairiose Lenkijos Baltijos pajūrio vietose, tokie stambūs egzemplioriai pasitaiko gerokai rečiau.

Kodėl gintaro ieškotojai laukia audrų?

Gintaro paieškose svarbus vaidmuo tenka jūrai ir vėjui. Stipresnis bangavimas išjudina dugno medžiagą, o palankiomis sąlygomis gintaras pasiekia pakrantę kartu su dumbliais, medienos gabalėliais ir kitomis sąnašomis.

Todėl ieškotojų dėmesį patraukia ne vien švarus, lygus smėlis. Po audros pakrantėje likusios sąnašų juostos taip pat gali slėpti gintaro gabalėlių. Tačiau pats audros faktas sėkmingo radinio negarantuoja – svarbu, ką bangos atnešė į konkrečią vietą.

Lenkijos pakrantėje palankiu paieškų laikotarpiu laikomi ruduo ir žiema, kai dažniau pasitaiko stiprus vėjas bei audringas bangavimas. Nurimus jūrai paplūdimiuose pasirodo gintaro rinkėjai, o dalis jų stengiasi atvykti anksti, kol pakrantės dar neišžvalgė kiti.

Vertingas laimikis gali būti vienintelis per daugelį metų

Žinia apie Kolobžego radinį parodo, kodėl gintaras iki šiol vadinamas „Baltijos auksu“. Vis dėlto vienas sėkmingas laimikis neatskleidžia, kiek nesėkmingų paieškų tenka kitiems rinkėjams. Šiuo atveju pats savininkas pabrėžė sėkmę ir prisiminė prieš kelis dešimtmečius tėvo rastą panašų gabalą.

Į pajūrį susiruošusiems ieškotojams verta palaukti saugių sąlygų: pasibaigusi audra dar nereiškia, kad bangavimas iš karto nurimo. O radinio savininkui šis kartas jau tapo šeimos istorijos dalimi – jo tinkle atsidūrė gintaras, kurį galima pasverti ne vienetais gramų, o pusantro šimto.