Elektrolitų gėrimus geriate kasdien: kada jie padeda, o kada gali būti nereikalingi

Elektrolitų gėrimas po ilgos treniruotės, vemiant ar viduriuojant gali padėti greičiau atkurti su prakaitu ar skysčiais prarastus mineralus. Tačiau ramiai dirbant biure, vaikštant įprastą dieną ar išgėrus vieną kavą vietoj pusryčių jis dažniausiai nėra būtinas – daugumai sveikų žmonių pakanka vandens ir normalaus maisto.

Spalvingas buteliukas atrodo kaip greitas rūpinimosi savimi gestas: atsuki, išgeri ir jautiesi padaręs kažką naudingo kūnui. Bėda prasideda tada, kai sportinis ar rehidratacinis gėrimas tampa kasdieniu saldinto limonado pakaitalu, nors realaus mineralų papildymo tą dieną visai nereikėjo.

Ką iš tiesų atstato elektrolitų gėrimas

Elektrolitais vadinami mineralai, padedantys organizmui palaikyti skysčių pusiausvyrą ir normalią nervų bei raumenų veiklą. Dažniausiai tokiuose gėrimuose būna natrio ir kalio, kartais – magnio ar kitų mineralų, o dalyje produktų yra ir cukraus.

Prakaituojant netenkame ne vien vandens, bet ir druskų. Todėl po ilgo, intensyvaus fizinio krūvio, ypač karštyje, vien vandens kartais neužtenka: jis numalšina troškulį, bet nepapildo to, kas buvo prarasta su prakaitu. Panaši situacija gali būti smarkiai viduriuojant ar vemiant, kai skysčiai pasišalina greitai.

Vis dėlto įprastas nuovargis, galvos „apsunkimas“ popietę ar noras atsigauti po prasto miego savaime nereiškia elektrolitų trūkumo. Tokiais atvejais dažniau padeda reguliarus valgymas, vanduo, poilsis ir aiškesnis dienos ritmas, o ne dar vienas saldus gėrimas.

Kada buteliukas gali būti naudingas

Elektrolitų gėrimas labiausiai praverčia tada, kai netekote daug skysčių ir druskų arba negalite jų normaliai atkurti maistu. Svarbus ne pats sporto faktas, o jo trukmė, intensyvumas, karštis, gausus prakaitavimas ir savijauta po krūvio.

• Per ilgą ar intensyvią treniruotę, ypač šiltą dieną, kai drabužiai po sporto būna permirkę nuo prakaito.
• Po fizinio darbo karštyje ar ilgai būnant saulėje, kai sunku pakankamai atsigerti ir pavalgyti.
• Viduriuojant ar vemiant, kai kyla dehidratacijos rizika; čia tinkamiausi geriamieji rehidratacijos tirpalai, vartojami pagal pakuotės nurodymus.
• Kai gydytojas yra rekomendavęs konkretų skysčių ir elektrolitų vartojimo planą.

Po įprasto pasivaikščiojimo, lengvos jogos ar trumpesnės treniruotės daugeliui pakanka vandens, o vėliau – normalaus valgio. Vaisiai, daržovės, pieno produktai, ankštiniai, kruopos ir įprastai sūdomas maistas taip pat aprūpina organizmą mineralais.

Elektrolitų gėrimus geriate kasdien: kada jie padeda, o kada gali būti nereikalingiNuotrauka: Pixabay / Fotorech

Kodėl kasdienis įprotis ne visada į naudą

Kai kurie elektrolitų gėrimai turi nemažai cukraus, kalorijų ar natrio. Jei juos geriama kasdien vietoj vandens, nauda gali būti menka, o papildomo cukraus ir druskos – daugiau nei organizmui reikia. Produktas be cukraus nebūtinai tampa būtinas: mineralų perteklius taip pat nėra tikslas.

Ypač atsargiai reikėtų vertinti tokius gėrimus žmonėms, turintiems inkstų, širdies ligų, padidėjusį kraujospūdį ar vartojantiems skysčių bei mineralų pusiausvyrą veikiančius vaistus. Jiems tinkamiausią pasirinkimą reikėtų aptarti su gydytoju ar vaistininku, o ne spręsti pagal ryškią etiketę.

Jei nuolat jaučiate silpnumą, mėšlungį, galvos svaigimą, neįprastą troškulį ar širdies plakimą, vien elektrolitų gėrimu problemos maskuoti nereikėtų. Tokie požymiai gali turėti daug priežasčių, todėl užsitęsus savijautos pokyčiams verta kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą.

Paprastas pasirinkimas kasdienai

Kasdieniam stalui palikite paprastą vandenį, o elektrolitų gėrimą laikykite situaciniu įrankiu – kaip pleistrą vaistinėlėje, o ne kaip privalomą pusryčių dalį. Jei renkatės produktą po krūvio, perskaitykite etiketę: pasižiūrėkite, ar jame yra cukraus, kiek natrio, ir ar jis iš tiesų skirtas sportui, o ne tik saldžiam skoniui.

Trumpai tariant, elektrolitai padeda tada, kai jų netenkate. Jei diena buvo įprasta, geriausias kasdienis „sportinis gėrimas“ dažniausiai vis dar yra stiklinė vandens ir laiku suvalgytas maistas.