Po karščio ar treniruotės šis vanduo žada greitesnį efektą: ar verta už jį mokėti daugiau?

Karštą dieną ar po intensyvios treniruotės organizmas gali netekti nemažai skysčių. Tuomet atsiranda troškulys, nuovargis, gali suprastėti gebėjimas susikaupti, o kūnui tampa sunkiau reguliuoti temperatūrą. Vis dėlto svarbu ne tik tai, ką geriame, bet ir kaip greitai pradedame atkurti prarastus skysčius.

Pastaraisiais metais vis dažniau kalbama apie šarminį vandenį, kurio pH paprastai yra aukštesnis nei įprasto geriamojo vandens. Jo gamintojai teigia, kad toks gėrimas gali greičiau atkurti skysčių pusiausvyrą, sumažinti organizmo „rūgštingumą“ ir net padėti lengviau atsigauti po fizinio krūvio. Tačiau medicinos specialistai perspėja, kad reklaminiai pažadai gerokai lenkia turimus mokslinius įrodymus.

Kuo šarminis vanduo skiriasi nuo įprasto?

Neutralus vandens pH yra apie 7, o šarminio vandens dažniausiai siekia 8–9 ar daugiau. Kai kuriuose natūraliuose mineraliniuose vandenyse aukštesnį pH lemia kalcis, magnis, bikarbonatai ir kiti ištirpę mineralai. Kitais atvejais vanduo šarminamas specialiais įrenginiais arba papildomai pridedant mineralinių junginių.

Kartais teigiama, kad toks vanduo gali „neutralizuoti organizmo rūgštis“. Vis dėlto sveiko žmogaus kraujo pH itin tiksliai reguliuoja plaučiai ir inkstai, todėl vienas gėrimas jo reikšmingai nepakeičia. Pasikeisti gali šlapimo ar skrandžio turinio rūgštingumas, tačiau tai nėra tas pats, kas viso organizmo „šarminimas“. Patikimų įrodymų, kad šarminis vanduo detoksikuotų kūną, padėtų lieknėti ar apsaugotų nuo sunkių ligų, šiuo metu nėra.

Nedideliuose tyrimuose su fiziškai aktyviais žmonėmis buvo pastebėta tam tikrų hidratacijos, kraujo klampumo ar rūgščių ir šarmų pusiausvyros rodiklių pokyčių. Tačiau tyrimų dalyvių skaičius dažnai buvo nedidelis, naudotas skirtingos mineralinės sudėties vanduo, o rezultatai ne visada pasikartojo kituose bandymuose. Todėl kol kas negalima tvirtai teigti, kad vien aukštesnis vandens pH leidžia organizmui skysčius pasisavinti pastebimai greičiau.

Kas iš tiesų geriausiai padeda po karščio ir fizinio krūvio?

Daugumai žmonių po įprastos treniruotės ar kasdien būnant karštyje visiškai pakanka paprasto geriamojo vandens. Svarbiausia gerti reguliariai, nelaukti, kol troškulys taps labai stiprus, ir skysčius atkurti palaipsniui, o ne vienu metu išgerti labai didelį kiekį.

JAV ligų kontrolės ir prevencijos centrų rekomendacijose nurodoma, kad vandens paprastai pakanka dirbant ar judant karštyje, jei žmogus normaliai maitinasi ir kartu atkuria su prakaitu prarandamą druską. Jeigu intensyviai prakaituojama kelias valandas, naudingesnis gali būti ne šarminis, o elektrolitų turintis gėrimas, papildantis natrio ir kitų mineralų atsargas.

Tai ypač aktualu ilgai sportuojant, dirbant fizinį darbą karštyje ar gausiai prakaituojant. Tokiais atvejais vien vandens kartais nepakanka, tačiau lemiamas pranašumas yra ne gėrimo pH, o jame esantys elektrolitai ir, kai kuriais atvejais, nedidelis angliavandenių kiekis. Įprastai trumpai treniruotei specialių sportinių gėrimų taip pat dažniausiai nereikia.

Nereikėtų tikėti ir teiginiu, kad šarminis vanduo greitai „išplauna pieno rūgštį“ iš raumenų. Fizinių pastangų metu susidaręs laktatas nėra vien nuovargį sukelianti atlieka – organizmas jį gali panaudoti kaip energijos šaltinį. Atsigavimą labiau lemia poilsis, pakankamas skysčių ir maisto kiekis, miegas bei treniruotės intensyvumas, o ne vandens šarmingumas.

Gali padėti dėl refliukso, bet tai nėra gydymas

Šarminis vanduo kartais minimas kalbant apie rėmenį ir refliuksą. Kai kurie tyrimai rodo, kad jis kartu su augaline Viduržemio jūros regiono mityba ir kitais gyvenimo būdo pakeitimais gali sumažinti gerklinio refliukso simptomus. Vis dėlto iš tokių tyrimų negalima nustatyti, kiek naudos suteikė pats vanduo, o kiek – pakeista mityba ir kitos priemonės. Įrodymų vis dar nepakanka, kad šarminis vanduo būtų laikomas patikimu refliukso gydymo būdu.

Saikingai vartojamas šarminis vanduo daugumai sveikų žmonių tikriausiai nepakenks, tačiau labai aukšto pH gėrimai nėra automatiškai sveikesni. Ypač atsargiems reikėtų būti žmonėms, sergantiems inkstų ligomis ar vartojantiems vaistus, kurie veikia kalio ir kitų mineralų kiekį kraujyje. Kai kuriuose šarminiuose vandenyse gali būti nemažai kalio, natrio, kalcio ar magnio, todėl svarbu perskaityti etiketę.

Taigi šarminį vandenį galima rinktis, jeigu patinka jo skonis ar mineralinė sudėtis. Tačiau mokėti už jį daugiau vien todėl, kad tikimasi kelis kartus greitesnės hidratacijos, greičiausiai neverta. Daugumai žmonių geriausiai veikia pats paprasčiausias sprendimas – įprastas vanduo, geriamas reguliariai, o ilgai ir intensyviai prakaituojant – tinkamai parinktas elektrolitų gėrimas.

Svarbiausia ne stebuklingas pH skaičius ant butelio, o tai, ar žmogus išgeria pakankamai skysčių ir laiku atkuria tai, ko neteko per karštį ar fizinį krūvį.