Kortelė tebėra jūsų piniginėje, o ja jau gali mokėti sukčius: „NordVPN“ tyrimas atskleidė augančią grėsmę

Norint pasinaudoti svetima mokėjimo kortele, nusikaltėliui nebūtinai reikia ją pavogti iš rankinės. Užvaldęs kortelės duomenis ir gavęs reikalingą patvirtinimą, jis gali pridėti ją prie savo telefono skaitmeninės piniginės ir atsiskaityti parduotuvėje. „NordVPN“ tyrimas rodo, kad susidomėjimas tokia taktika auga: diskusijų apie pavogtų kortelių įkėlimą į mobilias pinigines per metus beveik patrigubėjo.

Kortelės savininkui iš pradžių gali atrodyti, kad viskas tvarkoje: piniginė vietoje, telefonas taip pat. Tačiau būtent todėl pranešimas apie kortelės pridėjimą prie naujo įrenginio yra toks svarbus. Jeigu žmogus pats to nedarė, tai gali būti ženklas, kad svetimas asmuo mėgina gauti galimybę leisti jo pinigus.

„NordVPN“, priklausančios „Nord Security“, tyrėjai nustatė, kad pogrindinėje rinkoje vertinami ne vien kortelių numeriai. Vis daugiau dėmesio skiriama tam, ar pavogtus duomenis pavyks panaudoti praktiškai – susieti su skaitmenine pinigine, įveikti patvirtinimą ir atlikti mokėjimus.

Nusikaltėliams reikia ne tik kortelės numerio

Įprastai, pridedant kortelę prie „Apple Pay“, „Google Pay“ ar kitos skaitmeninės piniginės, atliekamas patikrinimas. Priklausomai nuo banko ir taikomo proceso, gali reikėti vienkartinio kodo, patvirtinimo banko programėlėje ar kito tapatybės patikrinimo.

Todėl pavogtas numeris dar negarantuoja, kad kortelė atsidurs sukčiaus telefone. Nusikaltėliai mėgina gauti ir trūkstamą patvirtinimą: vilioja duomenis netikrose svetainėse, apsimeta banko darbuotojais arba siekia perimti su kortele susietą telefono numerį.

Pavojinga situacija susidaro tuomet, kai žmogus įtikinamas, kad kodą turi padiktuoti savo pinigams „apsaugoti“. Iš tikrųjų juo gali būti patvirtinamas veiksmas, kurio jis pats neinicijavo.

„NordVPN“ technologijų vadovas Marijus Briedis atkreipia dėmesį, kad nusikaltėliams vis svarbiau rasti silpnąją grandį – patvirtinimo procesą, prieigą prie sąskaitos ar su kortele susietus tapatybės duomenis.

Svetimas telefonas gali tapti mokėjimo priemone

Sėkmingai pridėjus kortelę prie nusikaltėlio įrenginio, atsiranda galimybė ją naudoti mokėjimams per skaitmeninę piniginę. Tyrime minima, kad taip perkamos ir prekės ar dovanų kortelės, kurias vėliau galima perparduoti.

Tai savaime nereiškia, kad buvo įsilaužta į „Apple Pay“ ar „Google Pay“. Esminis momentas gali būti ankstesnis – kai sukčius neteisėtai gauna leidimą susieti svetimą kortelę su savo įrenginiu. „Apple“ nurodo, kad patvirtinus kortelę bankas ar jo įgaliotas paslaugų teikėjas sukuria konkrečiam įrenginiui skirtą mokėjimo identifikatorių. Dėl to svarbu tikrinti ir kortelės sąsajas su įrenginiais.

Tyrėjai pastebėjo ir „paruoštų“ kortelių kategoriją: pardavėjai jas reklamuoja kaip turinčias didesnę tikimybę sėkmingai susieti su skaitmeninėmis piniginėmis. Tokius pažadus reikėtų vertinti kaip nusikaltėlių reklamos teiginius, o ne patvirtintą kiekvienos parduodamos kortelės savybę.

Kortelės duomenys kainuoja apie 9 eurus, papildoma tapatybė – brangiau

Analizuotose prekyvietėse pavogtų mokėjimo kortelių duomenų kainos mediana siekė apie 9 eurus, arba maždaug 10 JAV dolerių. Mediana reiškia vidurinę kainos reikšmę, todėl tai nėra vienoda visų kortelių kaina.

Kai kartu parduodama daugiau asmeninės informacijos, suma didėja. Kortelės duomenys su asmens identifikaciniu numeriu ir gimimo data vidutiniškai kainavo apie 17 eurų, o platesni duomenų rinkiniai, apimantys vardą, elektroninį paštą, telefono numerį ar adresą, – daugiau kaip 20 eurų.

Daugiau nei 70 proc. analizuotų skelbimų buvo susiję su JAV. Todėl šios kainos apibūdina tyrimo imtį ir neturėtų būti suprantamos kaip konkretus Lietuvos gyventojo kortelės duomenų įkainis.

Pirkėjams itin svarbi ir tikimybė, kad kortelė dar veikia. Kaip aktyvios reklamuotos kortelės kainavo maždaug 20 eurų, o senesnės, tikėtinai jau užblokuotos duomenų partijos buvo siūlomos dideliais kiekiais – maždaug po 1,8 euro.

Užblokavus kortelę, pavogti asmens duomenys niekur nedingsta

Pogrindinėje prekyboje vertės gali turėti net nebeveikiančios kortelės įrašas, jeigu su juo parduodama asmeninė informacija. Tyrime tokie duomenų rinkiniai buvo siūlomi maždaug už 90 euro centų.

Kortelę galima pakeisti, tačiau gimimo data, adresas ar kiti tapatybės duomenys gali būti naudojami tolesniems bandymams apgauti. Sukčius, žinantis dalį tikros informacijos, gali skambėti įtikinamiau, tačiau vien tai, kad skambinantysis žino jūsų vardą ar kitus duomenis, nepatvirtina jo tapatybės.

Svarbiausias signalas – veiksmas, kurio neatlikote

Gavus netikėtą prašymą patvirtinti veiksmą, būtina perskaityti jo aprašymą. Jeigu nesijungiate prie banko, nepridedate kortelės ir neatliekate mokėjimo, patvirtinimo kodų vesti nereikia. Tokią taisyklę savo saugumo rekomendacijose pabrėžia ir „Swedbank“.

Jeigu pranešama, kad kortelė jau pridėta prie nepažįstamo įrenginio, verta nedelsiant:

• Užblokuoti kortelę banko programėlėje, jeigu tokia galimybė prieinama.
• Susisiekti su banku oficialiu jo numeriu ir pranešti apie neatpažintą susiejimą.
• Paprašyti patikrinti bei panaikinti neleistinas kortelės sąsajas su skaitmeninėmis piniginėmis ir peržiūrėti naujausias operacijas.

Bankas gali padėti užblokuoti kortelę ar jos naudojimą skaitmeninėje piniginėje. Įtariant sukčiavimą svarbu kreiptis iš karto, nelaukiant, kol sąskaitoje atsiras daugiau nepažįstamų mokėjimų.

Ką iš tikrųjų parodė tyrimas?

„NordVPN“ tyrėjai, pasitelkę „NordLayer Intelligence“, analizavo daugiau nei 24 tūkst. kortelių skelbimų iš devynių tamsiojo interneto prekyviečių ir apie 3 900 unikalių pranešimų iš nusikaltėlių forumų bei „Telegram“ kanalų. Duomenys surinkti 2026 metų vasarį, pasikartojantys skelbimai pašalinti.

Beveik trigubas diskusijų augimas parodo stiprėjantį nusikaltėlių susidomėjimą šiuo metodu. Jis nereiškia, kad tiek pat padaugėjo sėkmingų vagysčių ar nukentėjusių žmonių.

Kortelės turėjimas savo rankose vis dėlto nėra pakankamas saugumo patikrinimas. Neatpažintas pranešimas apie jos pridėjimą prie telefono gali būti pirmas perspėjimas – dar prieš pastebint svetimą pirkinį sąskaitos išraše.