Aš dar prisimenu laiką, kai perkant internetu reikėdavo susirasti kortelę, perrašyti ilgą numerį, galiojimo datą, CVV kodą ir tikėtis, kad niekur nesuklydau. Dabar bankai ir mokėjimų bendrovės juda priešinga kryptimi: kortelės duomenų rašyti ranka turėtų reikėti vis rečiau, o mokėjimą vis dažniau patvirtinsime telefonu, veidu ar piršto atspaudu.
Keičiasi ne tik kortelės išvaizda, o pats atsiskaitymo įprotis
Pastaraisiais metais kortelės jau tapo minimalistinės: numeriai dažnai nebėra iškelti priekyje, dalis bankų juos perkelia į kitą pusę arba programėlę. Tai nėra vien dizaino mada. Senieji įrenginiai, kuriems reikėjo išgaubtų kortelės skaičių, iš esmės pasitraukė, o mokėjimai persikėlė į lustus, bekontaktes sistemas ir telefonus.
Dabar kitas žingsnis – mažinti patį poreikį įvedinėti kortelės duomenis internete. „Mastercard“ skelbia tikslą iki 2030 m. atsisakyti rankinio kortelės duomenų įvedimo e. prekyboje ir pereiti prie vieno paspaudimo mokėjimų, pagrįstų tokenizacija bei biometriniu patvirtinimu. Iš pradžių ši kryptis buvo akcentuojama Europoje, bet vėliau išplėsta ir globaliai.
Tai nereiškia, kad rytoj visos kortelės staiga taps bevertės. Greičiau keisis tai, kaip jas naudojame. Fizinis plastikas dar liks, bet pats svarbiausias kortelės „turinys“ vis dažniau bus ne ant jos paviršiaus, o saugioje skaitmeninėje sistemoje.
Vietoj numerio – saugus pakaitalas, kurio sukčiui mažiau naudos
Svarbiausias žodis čia yra tokenizacija. Paprastai tariant, tikras kortelės numeris mokėjimo metu pakeičiamas saugiu skaitmeniniu pakaitalu – tokenu. Pardavėjas gauna ne jūsų jautrius kortelės duomenis, o tokį kodą, kuris konkrečiam mokėjimui ar konkrečiai aplinkai turi ribotą prasmę.
Man tai atrodo kaip didžiausias pokytis vartotojui: jei parduotuvės sistema būtų nulaužta, sukčiams mažiau vertės turėtų duomenys, kurie nėra tikras kortelės numeris. Būtent dėl to „Visa“ savo „Click to Pay“ sprendimą taip pat sieja su tokenizacija ir mažesniu poreikiu vesti kortelės numerius bei slaptažodžius.
Praktiškai atsiskaitymas turėtų atrodyti paprasčiau. Perkant internetu pasirenkamas mokėjimo būdas, sistema atpažįsta vartotoją pagal susietą paskyrą, el. paštą ar telefono numerį, o mokėjimas patvirtinamas banko programėlėje. Vietoj CVV ir ilgo numerio – veido atpažinimas, piršto atspaudas arba kitas saugus patvirtinimas telefone.
Ką tai pakeis mano piniginei
Didžiausias patogumas aiškus: nereikės kiekvieną kartą ieškoti kortelės ir perrašinėti skaičių. Tai ypač juntama telefone, kai į mažus laukelius reikia suvesti 16 skaitmenų, galiojimo datą ir saugumo kodą.
Tačiau svarbesnis dalykas – saugumas. Matomi kortelės duomenys visada buvo silpna vieta. Juos galima nufotografuoti, nurašyti, netyčia išsaugoti nepatikimoje svetainėje ar palikti paskyroje, kurios seniai nebenaudojame. Kai mokėjimas remiasi ne pačiu kortelės numeriu, o saugiu skaitmeniniu pakaitalu, tokios rizikos mažėja.
Vis dėlto nereikia įsivaizduoti, kad sukčiavimas dings. Keisis jo forma. Sukčiai vis tiek bandys išvilioti prisijungimus, siųsti netikras žinutes, apsimesti bankais ar parduotuvėmis. Todėl net ir be matomo kortelės numerio viena taisyklė liks tokia pati: mokėjimą programėlėje tvirtinti reikia tik tada, kai pati pradėjau pirkimą ir aiškiai suprantu, už ką moku.
Kada tai taps kasdienybe
2030-ieji šioje istorijoje nėra magiška data, kai vieną rytą viskas pasikeis. Tai labiau riba, iki kurios mokėjimų tinklai, bankai ir prekybininkai nori pritaikyti infrastruktūrą taip, kad rankinis kortelės numerio vedimas taptų retenybe.
Tam reikia ne tik bankų noro. Turi pasiruošti ir internetinės parduotuvės, mokėjimo tarpininkai, programėlių kūrėjai, pačios kortelių sistemos. Kol vienur tokie mokėjimai bus labai patogūs, kitur dar kurį laiką reikės senų laukelių su kortelės numeriu.
Todėl šį pokytį matau ne kaip atsisveikinimą su kortele, o kaip atsisveikinimą su jos skaičių diktatu. Plastikinė kortelė dar neišnyks, bet jos numeris pamažu nustos būti pagrindinis raktas į mūsų pinigus.
Ir tai gera žinia – jei kartu nepamiršime sveiko atsargumo. Ateities mokėjimai bus greitesni, bet vienas dalykas nesikeis: saugiausia piniginė yra ne ta, kurioje nėra skaičių, o ta, kurios savininkas nepatvirtina nežinomų mokėjimų vien todėl, kad telefone iššoko pranešimas.
