Vieno atlyginimo neliktų – kiek išsilaikytų šeima? Apklausos atsakymai atskleidė silpnąją vietą

Dvi algos leidžia mokėti būsto įmokas, auginti vaikus ir planuoti didesnius pirkinius. Tačiau vienam partneriui ilgesniam laikui netekus pajamų, įprastas šeimos biudžetas gali greitai išsiderinti. Gyventojų apklausa rodo, kad 27 proc. respondentų tokioje situacijoje santaupų pakaktų tik 1–3 mėnesiams, o 5 proc. neišsiverstų nė mėnesio. Konkretų veiksmų planą turi mažiau nei penktadalis apklaustųjų.

„PZU Lietuva gyvybės draudimas“ užsakymu atliktas tyrimas atskleidė, kad dalis šeimų apie tokį scenarijų nėra net kalbėjusios. Nors kasdienės išlaidos ir įsipareigojimai dažnai paskirstomi tarp dviejų žmonių, iš anksto nesusitariama, kaip jie būtų padengiami likus vienoms pajamoms.

Apklausą 2026 metų spalį atliko tyrimų bendrovė „Norstat“. Joje dalyvavo daugiau nei tūkstantis 18–74 metų Lietuvos gyventojų.

Apie riziką kalbėjo, bet plano nesudarė

Net 39 proc. respondentų nurodė su partneriu neaptarę, kaip šeima tvarkytųsi, jeigu vienas iš jų ilgesniam laikui negalėtų dirbti. Dar 5 proc. apie tokią situaciją apskritai nebuvo pagalvoję.

Kita tokia pat didelė dalis – 39 proc. – šią temą jau aptarė, tačiau konkretaus plano neturi. Tik 18 proc. teigė žinantys, kaip elgtųsi sumažėjus pajamoms.

Vadinasi, vien pokalbis apie galimus sunkumus dar nebūtinai virsta aiškiu susitarimu: kiek pinigų reikėtų kas mėnesį, kurias išlaidas būtų galima sumažinti ir iš ko būtų padengiamas likęs trūkumas.

„PZU Lietuva gyvybės draudimas“ Produktų ir plėtros skyriaus vadovė Indrė Veličkienė atkreipia dėmesį, kad pajamų sumažėjimas gali paliesti ir stabiliai uždirbančią šeimą. Liga, trauma ar darbingumo netekimas pakeičia ne tik sąskaitos likutį, bet ir visą šeimos kasdienybę.

Pusei apklaustųjų santaupų pakaktų nuo vieno iki šešių mėnesių

Dažniausias atsakymas į klausimą apie finansinį rezervą – 1–3 mėnesiai. Tiek laiko be vieno partnerio uždarbio išsiverstų 27 proc. respondentų. Dar 23 proc. nurodė turintys santaupų 4–6 mėnesiams.

Ilgesniam laikotarpiui pasiruošusi mažesnė dalis: 9 proc. galėtų verstis nuo metų iki dvejų, o 13 proc. – ilgiau nei dvejus metus.

Pateiktoje apklausos rezultatų santraukoje išvardytos ne visos atsakymų kategorijos, todėl šių eilučių procentai nesudaro šimto. Tačiau matyti, kad reikšmingai daliai šeimų ilgesnis pajamų sutrikimas greitai taptų sunkiai pakeliamas.

Rezervo trukmę lemia ir likusios pajamos

Vertinant savo situaciją svarbu atskirti visų šeimos pajamų netekimą nuo vieno atlyginimo praradimo. Jei kitas partneris toliau uždirba, santaupomis reikia padengti ne visas išlaidas, o susidariusį trūkumą.

Pavyzdžiui, jeigu būtinosios šeimos išlaidos siekia 1 800 eurų per mėnesį, o likusio partnerio pajamos – 1 200 eurų, kas mėnesį trūktų 600 eurų. Turimas 3 600 eurų rezervas tokiomis nekintančiomis sąlygomis padengtų šešių mėnesių trūkumą.

Tačiau padėtis pasikeistų, jei susirgus artimajam atsirastų papildomų gydymo, kelionių ar slaugos išlaidų. Tai iliustracinis skaičiavimas, parodantis, kodėl vien santaupų sumos nepakanka – reikia žinoti ir tikrąjį mėnesio poreikį.

Didžiausias išlaidas žino dauguma, bet ne visi

Beveik pusė respondentų – 49 proc. – teigė tiksliai žinantys, kas taptų didžiausia finansine našta ištikus nelaimei. Dar 38 proc. tai įsivaizduoja apytiksliai, o 13 proc. aiškaus supratimo neturi.

Būsto įmoka, nuoma, komunalinės paslaugos ir vaikų poreikiai paprastai neišnyksta kartu su sumažėjusiu atlyginimu. Todėl bendras pažadas „kažkaip susispausime“ gali būti gerokai optimistiškesnis už realias galimybes.

Pasak I. Veličkienės, abiem partneriams svarbu suprasti bendrus įsipareigojimus. Jei sąskaitomis rūpinasi tik vienas žmogus, kitam netikėtoje situacijoje gali tekti ne tik ieškoti pinigų, bet ir pirmą kartą išsiaiškinti, kiek bei už ką mokama.

Papildomas darbas atrodo išeitis, tačiau ne visada būtų įmanomas

Susidūrę su pajamų netektimi gyventojai pirmiausia planuotų mažinti išlaidas arba ieškoti papildomo uždarbio. Abu šiuos variantus pasirinko po 55 proc. respondentų.

Santaupomis remtųsi 39 proc., o 38 proc. atidėtų didesnius pirkinius ar atsisakytų naujų finansinių įsipareigojimų. Skolintis arba kreiptis pagalbos į artimuosius svarstytų 5 proc. apklaustųjų. Šios atsakymų dalys nėra tarpusavyje nesuderinamos – šeima gali numatyti kelis veiksmus vienu metu.

Vis dėlto papildomam darbui reikalingas laikas. Partneriui susirgus ar patyrus traumą, likusiam žmogui gali tekti daugiau buities darbų, vaikų priežiūros ir slaugos. Tokiu atveju galimybė dirbti dar daugiau gali sumažėti būtent tada, kai papildomų pajamų labiausiai reikia.

Finansinis planas prasideda nuo konkrečių sumų

Praktiškam pokalbiui poroje reikėtų ne vien apsikeisti nuomonėmis, bet ir susirašyti būtinas išlaidas, lengvai pasiekiamas santaupas bei pajamas, kurios liktų vienam žmogui nebedirbant. Tada aiškiau matyti, kokio dydžio trūkumą tektų dengti ir kiek laiko užtektų turimų lėšų.

Draudimo bendrovės atstovė tarp galimų finansinių saugiklių mini ir gyvybės draudimą su papildomomis apsaugomis. Tačiau konkrečios apsaugos galimybės priklauso nuo sutarties: svarbu žinoti, kokie įvykiai draudžiami, kokios išimtys ir kokio dydžio išmoka numatyta. Vien turėti polisą dar nereiškia, kad jis padengtų kiekvieną pajamų sumažėjimo atvejį.

Apklausos rezultatai rodo aiškią spragą: šeimos dažnai žino, kad vienų pajamų netektis būtų sunki, tačiau nėra suskaičiavusios, kaip ją atlaikytų. Konkretūs skaičiai leistų anksčiau pastebėti, ar planuojama pagalba ir turimas rezervas iš tiesų atitinka šeimos įsipareigojimus.