Yra vienas momentas, kurio daugelis nenori pripažinti net sau. Atidarai banko programėlę, pasižiūri į sąskaitą ir kelias sekundes tiesiog tyli. Iki atlyginimo dar savaitė, o likutis toks, kad pradedi skaičiuoti ne planus, o išgyvenimą.
Ar užteks maistui? Ar nuskaičiuos prenumeratą? Ar dar reikės pilti kuro? Ar galiu atidėti tą vizitą pas odontologą? O jei staiga suges automobilis, skalbimo mašina ar reikės vaistų?
Jeigu jūsų sąskaitoje mėnesio pabaigoje nuolat lieka mažiau nei 100 eurų, tai nėra tik „blogas mėnuo“. Tai signalas. Ne gėdos ženklas, ne priežastis save graužti, bet labai aiškus perspėjimas: finansinė pagalvė neegzistuoja, o gyvenimas laikosi ant vieno atlyginimo, vienos sąskaitos ir vienos netikėtos problemos ribos.
Ir čia svarbu ne pati suma. Vienam žmogui net 300 eurų likutis gali būti per mažai, jei jo įsipareigojimai dideli. Kitam 100 eurų dar nėra tragedija, jei sąskaitos apmokėtos, šaldytuvas pilnas ir rytoj ateina atlyginimas. Bet jei kiekvieną mėnesį balansuoja vos kelios dešimtys eurų, o netikėta 50 eurų išlaida sukelia stresą – tai jau ne atsitiktinumas. Tai sistema, kuri neveikia.
Mažas likutis sąskaitoje nėra tik pinigų problema
Daug kas galvoja: „Jei daugiau uždirbčiau, viskas susitvarkytų.“ Kartais tai tiesa. Lietuvoje daug žmonių gyvena su pajamomis, kurios vos dengia būtinas išlaidas. Kai nuoma, šildymas, maistas ir paskolos suvalgo beveik viską, kalbėti apie taupymą lengva tik tiems, kurie niekada nebuvo tokioje situacijoje.
Bet yra ir kita pusė. Kai kurie žmonės uždirba visai neblogai, tačiau mėnesio pabaigoje vis tiek lieka su tuščia sąskaita. Kodėl? Nes pinigai neturi aiškios krypties. Jie tiesiog ateina ir išsiskirsto: kava, užkandžiai, prenumeratos, impulsyvūs pirkiniai, maisto pristatymas, spontaniškos akcijos, mažos skolos, atidėti mokėjimai.
Vienas pirkinys neatrodo pavojingas. Bet mėnesio gale susidaro suma, kuri galėjo tapti jūsų saugumo rezervu.
Todėl pirmas žingsnis nėra save kaltinti. Pirmas žingsnis – pamatyti tiesą skaičiais.
Ką reiškia pavojingas sąskaitos likutis?
Jeigu po visų mėnesio mokėjimų sąskaitoje lieka mažiau nei 100 eurų, jūs neturite erdvės klaidai. Tai reiškia, kad bet kuri smulki krizė gali virsti skola.
- Sugedo telefonas – tenka skolintis.
- Vaikui reikia batų – naudojama kredito kortelė.
- Prireikė vaistų – atidedama kita sąskaita.
- Automobiliui reikia remonto – imamas vartojimo kreditas.
- Dingo viena darbo diena – visas mėnuo išsibalansuoja.
Finansinė ramybė prasideda ne tada, kai žmogus tampa turtingas. Ji prasideda tada, kai sąskaitoje yra bent nedidelė atsarga, leidžianti nepanikuoti dėl kiekvieno netikėtumo.
Jeigu šiuo metu tokios atsargos nėra, tikslas neturi būti iš karto sukaupti tūkstančius. Pirmas tikslas – susikurti bent 300–500 eurų neliečiamą rezervą. Tai suma, kuri daugeliui gali apsaugoti nuo pirmos skolos.
Pirmas veiksmas: atskirkite būtinus pinigus nuo „dingstančių“
Vieną vakarą atsisėskite ir peržiūrėkite paskutinių 30 dienų banko išrašą. Ne mintyse, ne „maždaug“, o realiai. Suskirstykite išlaidas į tris grupes.
Pirmoji – būtinos išlaidos: būstas, komunaliniai, maistas, vaistai, transportas, vaikų poreikiai, paskolos įmokos.
Antroji – naudingi, bet nebūtini dalykai: sporto klubas, prenumeratos, kavinės, laisvalaikis, drabužiai, grožio paslaugos.
Trečioji – automatiniai pinigų nutekėjimai: užkandžiai degalinėse, maisto pristatymas, spontaniški pirkimai, retai naudojamos prenumeratos, „maži“ pirkiniai, kurių net neprisimenate.
Būtent trečioji grupė dažnai nustebina labiausiai. Ten neretai slepiasi 100, 200 ar net 400 eurų per mėnesį.
Antras veiksmas: vienam mėnesiui įveskite finansinį stabdį
Jeigu sąskaitoje nuolat lieka pavojingai mažai pinigų, vieną mėnesį verta gyventi ne „kaip visada“, o eksperimentiniu režimu. Ne amžinai. Tik 30 dienų.
Per šį mėnesį sustabdykite visus nebūtinus automatinius nuskaičiavimus. Atšaukite prenumeratas, kurių nenaudojate kas savaitę. Maisto pristatymą pakeiskite greitais namų variantais. Degalinėje pirkite tik kurą. Į parduotuvę eikite su sąrašu. Drabužius, buities smulkmenas ir elektronikos priedus pirkite tik po 24 valandų pauzės.
Tai nėra gyvenimo kokybės sunaikinimas. Tai avarinis režimas, kuris parodo, kiek pinigų iš tikrųjų galite išsaugoti, kai nustojate pirkti automatiškai.
Trečias veiksmas: susikurkite sąskaitą, kurios neliečiate
Didžiausia klaida – laikyti visus pinigus vienoje sąskaitoje. Kai rezervas guli ten pat, iš kur mokate už maistą, degalus ir kavą, jis psichologiškai atrodo kaip „dar turimi pinigai“.
Atsidarykite atskirą taupymo sąskaitą. Pavadinkite ją aiškiai: „Atsarga“, „Ramybė“, „Neliečiama“, „Saugumas“. Pavadinimas gali skambėti juokingai, bet jis veikia. Pinigai turi turėti paskirtį.
Kai tik gaunate atlyginimą, pirmiausia perveskite bent 20–50 eurų į šią sąskaitą. Ne mėnesio gale, jei liks. Iš karto. Nes mėnesio gale dažniausiai nelieka.
Jeigu dabar atrodo, kad 50 eurų neįmanoma, pradėkite nuo 10. Svarbiausia – sukurti įprotį.
Ketvirtas veiksmas: nustokite dangstyti problemas kreditu
Jei mėnesio pabaigoje nuolat pritrūksta pinigų ir sprendimas visada yra kredito kortelė, vartojimo paskola ar „pasiskolinsiu iki atlyginimo“, problema tik gilėja. Skola suteikia trumpą palengvėjimą, bet kitą mėnesį ateina su papildoma įmoka.
Taip žmogus įstringa rate: šį mėnesį trūksta, pasiskolina, kitą mėnesį dėl grąžinimo trūksta dar labiau.
Jei jau turite kelias skolas, verta sudaryti aiškų jų sąrašą: kam skolingi, kiek, kokios palūkanos, kokia mėnesio įmoka. Dažnai žmonės vengia šio sąrašo, nes baisu. Bet kol skolos nematomos, jos valdo gyvenimą iš šešėlio.
Penktas veiksmas: ieškokite ne tik taupymo, bet ir papildomų pajamų
Kartais išlaidos jau sumažintos iki minimumo. Tada vien taupymo patarimai tampa neteisingi ir net žeminantys. Jei žmogus nebeperka kavos, nebeužsisako maisto, neturi prenumeratų, o sąskaitoje vis tiek lieka 20 eurų, reikia žiūrėti į pajamas.
Tai gali reikšti papildomą darbą kelioms valandoms per savaitę, nereikalingų daiktų pardavimą, kvalifikacijos kėlimą, darbo keitimą, pokalbį dėl atlyginimo, individualią veiklą ar bent aiškų planą, kaip per artimiausius 6–12 mėnesių padidinti pajamas.
Ne viską galima pakeisti per savaitę. Bet galima pradėti judėti iš vietos.
Kodėl 100 eurų riba tokia pavojinga psichologiškai?
Kai sąskaitoje lieka labai mažai pinigų, žmogus pradeda gyventi nuolatiniame įtampos fone. Jis ne tik skaičiuoja eurus. Jis praranda ramybę.
Tokioje būsenoje sunkiau priimti gerus sprendimus. Žmogus perka pigiau, bet nebūtinai protingiau. Atideda sveikatą. Vengia atsidaryti sąskaitas. Pyksta ant artimųjų. Jaučiasi įstrigęs. Kartais net ima save guosti pirkiniais, kurie trumpam pagerina nuotaiką, bet dar labiau pablogina finansus.
Todėl finansinė pagalvė yra ne tik apie pinigus. Ji yra apie psichinę ramybę.
Net 300 eurų atsarga gali pakeisti savijautą. Staiga netikėta sąskaita nebeatrodo kaip katastrofa. Automobilio smulkus remontas nebenuvaro į skolą. Vaiko būrelio mokestis nebesugriauna viso mėnesio.
Nuo ko pradėti šiandien?
Ne nuo didelių pažadų. Ne nuo naujo gyvenimo nuo pirmadienio. Pradėkite nuo trijų paprastų veiksmų.
Šiandien peržiūrėkite banko išrašą ir raskite 5 išlaidas, kurių galėjote išvengti.
Rytoj atšaukite bent vieną nenaudojamą prenumeratą arba paslaugą.
Gavę artimiausias pajamas, pirmus 20 eurų perveskite į atskirą atsargos sąskaitą.
Tai gali atrodyti per mažai. Bet finansinis stabilumas dažnai prasideda ne nuo didelio šuolio, o nuo pirmo karto, kai žmogus pasako: „Šitie pinigai nebus išleisti bet kam.“
Svarbiausia – ne gėda, o kryptis
Jeigu sąskaitoje liko tik kelios dešimtys eurų, tai nereiškia, kad esate nevykėlis. Tai reiškia, kad dabartinė sistema jūsų nebesaugo. Gal pajamos per mažos. Gal išlaidos per didelės. Gal per daug automatinių pirkinių. Gal per daug skolų. Gal visko po truputį.
Bet situacija pradeda keistis tą dieną, kai nustojate ją romantizuoti fraze „kažkaip išgyvensiu“.
Išgyventi nėra planas. Planas yra pamatyti skaičius, sustabdyti nutekėjimus, susikurti atsargą ir ieškoti būdų didinti pajamas.
Jeigu mėnesio pabaigoje jūsų sąskaitoje nuolat lieka mažiau nei 100 eurų, nepanikuokite. Bet ir neapsimeskite, kad viskas gerai.
Tai ženklas, kad laikas keisti gyvenimą ne kada nors, o dabar. Ne dėl prabangos. Dėl ramybės. Dėl saugumo. Dėl jausmo, kad vienas netikėtas mokėjimas nebegali išmušti jūsų iš vėžių.
