Šioje šalyje karalius renkamas kas penkerius metus iš devynių karališkųjų šeimų

Karalius ne visada sostą paveldi iš tėvo ar motinos. Malaizijoje valstybės vadovas renkamas penkerių metų kadencijai, o balsuoja devynių paveldimų monarchijų valdovai – sultonai ir vienas radža.

Todėl čia karaliaus pareigos nėra vienos giminės nuosavybė. Pasibaigus kadencijai, valdovas grįžta į savo valstiją, o šalies vadovu tampa kitas iš devynių karališkųjų šeimų atstovų.

Devyni valdovai, bet vienas šalies karalius

Malaizija yra federacija, sudaryta iš valstijų ir teritorijų. Devyniose jos valstijose iki šiol veikia paveldimos monarchijos, o jų valdovai sudaro Valdovų konferenciją.

Iš šio rato išrenkamas federalinis šalies monarchas, oficialiai vadinamas Yang di-Pertuan Agong. Paprasčiau tariant, tai Malaizijos karalius, tačiau jo kelias į sostą labiau primena iš anksto sutartą valdovų rotaciją nei įprastą paveldėjimą.

Rinkimuose dalyvauja tik šių devynių monarchijų valdovai. Kitos Malaizijos valstijos savo paveldimų sultonų neturi, todėl į šį ratą nepatenka.

Kodėl rinkimai vyksta ne kaip paprastoje demokratijoje

Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad tai visuotinis balsavimas, kuriame gyventojai išsirenka karalių. Iš tiesų žmonės karaliaus tiesiogiai nerenka: sprendimą priima patys valdovai uždarame Valdovų konferencijos posėdyje.

Ši sistema sukurta tam, kad nė viena karališkoji šeima netaptų nuolatine visos federacijos valdove. Kiekviena iš devynių monarchijų išsaugo savo istorinį vaidmenį valstijoje, bet kartu periodiškai gauna galimybę vadovauti visai šaliai.

Rinkimai nėra visiškai automatiniai. Nors egzistuoja nusistovėjusi eiliškumo tvarka, kandidatas gali pareigų atsisakyti arba būti neišrinktas. Todėl rotacija padeda išlaikyti pusiausvyrą, bet sprendimas vis tiek lieka valdovų rankose.

Šioje šalyje karalius renkamas kas penkerius metus iš devynių karališkųjų šeimųNuotrauka: Unsplash / Mubashir Ahmad

Ką toks karalius veikia kasdienybėje

Malaizijos karalius nėra tik ceremonijų dalyvis. Jis yra valstybės vadovas, turi konstitucijoje numatytų funkcijų ir atlieka svarbų vaidmenį formuojant vyriausybę pagal parlamento daugumą.

Vis dėlto kasdienę politiką vykdo išrinkta valdžia – ministras pirmininkas, parlamentas ir vyriausybė. Toks modelis leidžia šaliai derinti monarchinę tradiciją su parlamentine demokratija: karalius simbolizuoja valstybės tęstinumą, o politinę kryptį lemia rinkėjų išrinkti atstovai.

Žmogui, įpratusiam matyti karališkąją šeimą kaip vieną nuolatinę dinastiją, ši tvarka gali pasirodyti neįprasta. Tačiau Malaizijoje ji tapo būdu vienoje valstybėje sutalpinti devynių istorinių monarchijų interesus ir orumą.

Karūna čia keliauja, o ne lieka vienoje šeimoje

Įprastoje paveldimoje monarchijoje svarbiausia, kas yra vyriausias valdovo vaikas ar artimiausias įpėdinis. Malaizijoje svarbesnis kitas principas: šalies karaliaus titulas keliauja tarp devynių valdovų namų, o kiekvienas jų savo valstijoje turi atskirą paveldėjimo tradiciją.

Tokiu būdu vienoje federacijoje išliko ir senosios sultonatų tradicijos, ir bendra valstybės institucija. Tai retas pavyzdys pasaulyje, kai monarchas yra ne renkamas piliečių, bet ir ne tiesiog automatiškai paveldi visos šalies sostą.

Malaizijos karalius renkamas penkeriems metams ne tam, kad monarchija taptų varžybomis, o tam, kad devynios karališkosios šeimos pasidalytų bendra atsakomybe už valstybės simbolinę vadovybę.