Jie keliauja per valstybių sienas be paso: pasaulyje tokią privilegiją turi vos trys žmonės

Pamirštas pasas daugumai keliautojų gali reikšti sugadintas atostogas dar nepakilus lėktuvui. Be galiojančio dokumento žmogus gali būti neįleistas į lėktuvą, nepraleistas per pasienio patikrą arba priverstas atsisakyti suplanuotos kelionės.

Tačiau pasaulyje yra trys žmonės, kuriems tokia problema praktiškai neegzistuoja. Jungtinės Karalystės karalius Karolis III, Japonijos imperatorius Naruhito ir imperatorienė Masako į oficialias keliones užsienyje vyksta neturėdami įprasto paso.

Vis dėlto tai nereiškia, kad jie gali bet kurią akimirką nusipirkti bilietą, atvykti į oro uostą ir nepastebėti pereiti sienos kontrolę. Jų kelionės iš anksto derinamos diplomatiniais kanalais, o tapatybė ir leidimas atvykti patvirtinami oficialiais valstybių dokumentais.

Įdomiausia tai, kad net artimiausi šių žmonių šeimos nariai tokios privilegijos neturi. Karalienė Camilla, princas Williamas ir kiti Jungtinės Karalystės karališkosios šeimos nariai keliauja turėdami pasus. Kitokia tvarka taikoma ir daugumai Japonijos imperatoriškosios šeimos narių.

Kodėl karaliui Karoliui III paso nereikia

Britų monarcho atvejis iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip keistas teisinis paradoksas. Jungtinės Karalystės pasai išduodami valdančiojo monarcho vardu. Dokumente užsienio valstybių institucijų prašoma leisti jo turėtojui laisvai keliauti ir suteikti jam būtiną pagalbą bei apsaugą.

Karaliaus Karolio III atveju tai reikštų, kad jis pats savo vardu prašytų leisti sau kirsti valstybių sienas. Dėl šios priežasties valdančiajam monarchui įprastas britiškas pasas neišduodamas.

Tokia išimtis priklauso ne konkrečiam žmogui visam gyvenimui, o jo užimamoms pareigoms. Kol Karolis dar buvo Velso princas, jis turėjo naudotis pasu kaip ir kiti karališkosios šeimos nariai. Tapęs karaliumi, jis perėmė teisę, kuri anksčiau priklausė karalienei Elžbietai II.

Karalienė Camilla šios privilegijos neturi. Ji keliauja su galiojančiu pasu. Tas pats galioja sosto įpėdiniui princui Williamui ir kitiems karališkosios šeimos nariams.

Karalius taip pat nekeliauja be jokios kontrolės. Apie jo atvykimą iš anksto informuojamos priimančios valstybės institucijos, o visi pasienio ir saugumo klausimai išsprendžiami diplomatiniais kanalais dar prieš kelionę.

Japonijos imperatoriškoji pora keliauja pagal kitokią tvarką

Japonijos imperatoriaus Naruhito ir imperatorienės Masako atvejis skiriasi nuo britų monarcho. Japonijos pasai nėra išduodami imperatoriaus vardu, tačiau imperatoriškajai porai taikoma ypatinga protokolinė išimtis.

Tokia tvarka susiformavo dar 1971 metais, kai Japonija rengėsi imperatoriaus Hirohito oficialiai kelionei į Europą. Tuomet buvo nuspręsta, kad imperatoriui ir imperatorienei išduoti įprastus ar diplomatinius pasus būtų netinkama dėl jų išskirtinio statuso valstybėje.

Japonijos Konstitucijoje imperatorius laikomas valstybės ir žmonių vienybės simboliu. Todėl jis nėra traktuojamas kaip įprastas pilietis, kuriam būtų taikoma standartinė paso ir vizos išdavimo procedūra.

Šiandien tokia pati išimtis taikoma imperatoriui Naruhito ir jo žmonai Masako. Kelionės metu jie neturi įprastų pasų, tačiau jų tapatybė ir teisė atvykti patvirtinamos specialiais Japonijos užsienio reikalų ministerijos dokumentais.

Priimanti valstybė apie imperatoriškosios poros vizitą informuojama iš anksto. Oro uoste jų nelaukia įprastas pasų kontrolės langelis ar automatiniai varteliai. Atvykimą organizuoja diplomatinio protokolo ir saugumo tarnybos.

Tačiau ši išimtis netaikoma visiems Japonijos imperatoriškosios šeimos nariams. Princai, princesės ir kiti šeimos atstovai paprastai keliauja su diplomatiniais pasais, net jeigu oficialių vizitų metu jiems taikomos specialios procedūros.

Be paso nereiškia be patikrinimų

Teiginys, kad šie trys žmonės gali keliauti be paso, kartais suprantamas klaidingai. Gali pasirodyti, kad jie išvis nėra tikrinami arba gali laisvai atvykti į bet kurią pasaulio šalį. Iš tikrųjų jų kelionės kontroliuojamos ir planuojamos daug griežčiau nei paprasto turisto.

Oficialūs valstybiniai vizitai dažnai derinami ne vieną mėnesį. Iš anksto suplanuojama kelionės programa, skrydžiai, pasitikimo ceremonijos, saugumas, transportas, apgyvendinimas ir susitikimai su kitų valstybių vadovais.

Tapatybė patvirtinama ne plastikinio ar popierinio dokumento patikros metu, o aukščiausio lygio diplomatiniu susirašinėjimu. Priimančios šalies institucijos tiksliai žino, kas atvyksta, kokiu transportu ir kokiu tikslu.

Be to, valstybė nepraranda teisės nustatyti atvykimo sąlygų. Karalius ar imperatoriškoji pora negali tiesiog neperspėję atvykti į kitą šalį. Kelionė įmanoma todėl, kad abi valstybės ją oficialiai suderina.

Daugelis prezidentų, ministrų pirmininkų ir kitų aukšto rango pareigūnų taip pat naudojasi diplomatinėmis privilegijomis, tačiau jie paprastai turi diplomatinius pasus. Karolio III, Naruhito ir Masako išskirtinumas yra tas, kad jiems nereikia net tokio dokumento.

Kada Lietuvos gyventojai gali keliauti be paso

Lietuvos piliečiai taip pat gali vykti į nemažai valstybių neturėdami paso, tačiau tai nėra tokia pati privilegija. Keliaujant po Europos Sąjungos šalis, taip pat Norvegiją, Islandiją, Lichtenšteiną ir Šveicariją, dažniausiai pakanka galiojančios asmens tapatybės kortelės.

Tai reiškia, kad vykstant iš Lietuvos į Vokietiją, Italiją, Ispaniją, Prancūziją, Lenkiją ar daugelį kitų Europos valstybių paso vežtis nebūtina. Tačiau žmogus vis tiek privalo turėti oficialų kelionės dokumentą.

Vairuotojo pažymėjimas, banko kortelė ar telefone išsaugota paso nuotrauka asmens tapatybės kortelės arba paso nepakeičia. Oro linijų darbuotojai ar pasienio pareigūnai gali atsisakyti leisti tęsti kelionę.

Savo dokumentą privalo turėti ir kiekvienas vaikas, net kūdikis. Gimimo liudijimas arba įrašas tėvų dokumentuose nėra pakankamas keliaujant į užsienį. Vaikui turi būti išduotas jo vardu galiojantis pasas arba asmens tapatybės kortelė.

Vykstant už Europos ribų dažniausiai reikia paso. Kai kurios šalys reikalauja, kad jis galiotų dar tris ar net šešis mėnesius po planuojamos kelionės pabaigos. Todėl nepakanka vien patikrinti, ar dokumentas dar galioja išvykimo dieną.

Kai kurioms kelionėms taip pat gali reikėti vizos, elektroninio kelionės leidimo, grįžimo bilieto ar įrodymo, kad keliautojas turi pakankamai pinigų numatytam laikotarpiui.

Pamirštas dokumentas gali sugadinti visą kelionę

Net keliaujant Šengeno erdvėje dokumentų patikros nėra visiškai išnykusios. Nors prie kiekvienos valstybių sienos pasas ar asmens tapatybės kortelė paprastai netikrinami, keleivio tapatybės gali paprašyti oro linijų darbuotojai, policija, viešbučio atstovai ar kitos institucijos.

Praradus dokumentą užsienyje tenka kreiptis į Lietuvos ambasadą arba konsulinę įstaigą. Tam tikrais atvejais gali būti išduodamas laikinas kelionės dokumentas, leidžiantis grįžti į Lietuvą. Tačiau jis nėra patogus pakaitalas tęsti suplanuotą kelionę po kelias šalis.

Todėl prieš išvykstant verta patikrinti ne tik tai, ar pasas arba asmens tapatybės kortelė įdėti į rankinį bagažą. Reikėtų įsitikinti, kad dokumentas nepažeistas, jo galiojimo terminas atitinka kelionės šalies reikalavimus, o vardas ir pavardė sutampa su biliete pateiktais duomenimis.

Karolis III, imperatorius Naruhito ir imperatorienė Masako gali keliauti be paso todėl, kad jų tapatybę patvirtina ne įprastas kelionės dokumentas, o visas valstybinis diplomatinis mechanizmas.

Visiems kitiems pamirštas pasas ar asmens tapatybės kortelė tebėra viena greičiausių priežasčių kelionę užbaigti dar prie registracijos langelio.