V8 variklio dalys iš „Temu“ už 350 dolerių: mechaniko patikra parodė, kur slypi pigaus pirkinio problema

Dvi surinktos „Chevrolet V8“ varikliui skirtos cilindrų galvutės už 350 JAV dolerių, įskaitant pristatymą, skamba kaip viliojantis pasiūlymas. Tačiau amerikiečių variklių specialisto Erico Weingartnerio atlikta patikra parodė, kad maža kaina šiuo atveju nevirto geru pirkiniu. Įsiurbimo pusės sandarumas, komponentų apdirbimas ir oro srauto bandymo rezultatai sukėlė rimtų abejonių dėl konkretaus komplekto kokybės.

Apžiūrėtos dalys turėjo atkartoti „Vortec“ tipo cilindrų galvutes, naudojamas „Chevrolet“ mažojo bloko V8 varikliuose. Tokie komponentai domina senesnių automobilių savininkus, ieškančius pakaitinių dalių ar norinčius pagerinti variklio darbą. Vis dėlto vien panašios išvaizdos ir tinkamumo aprašymo neužtenka, kad detalė užtikrintų laukiamą rezultatą.

Kaina maža, bet ką iš tikrųjų gauni už pinigus?

350 dolerių suma apėmė dvi galvutes su sumontuotais komponentais ir jų siuntimą. Kadangi tai sunkios ketaus dalys, E. Weingartneriui kilo klausimas, kiek iš galutinės kainos galėjo likti pačiai gamybai ir kokybės kontrolei. Tikslaus transportavimo bei gamybos sąnaudų išskaidymo nepateikta, todėl tai buvo jo svarstymas, o ne patvirtintas skaičiavimas.

Specialistas vadovauja „Weingartner Racing“ dirbtuvėms, kuriose dirbama su varikliais, cilindrų galvutėmis ir įsiurbimo kolektoriais. Savo veiklos aprašyme jis pabrėžia, kad galvučių tobulinimą vertina matuodamas oro srautą prieš darbus ir po jų.

Šį kartą patikra prasidėjo nuo gerokai paprastesnio klausimo: ar nebrangus komplektas apskritai atitinka tai, ko būtų galima tikėtis iš tokio tipo naujų dalių?

Abejonių kilo dar prieš montuojant

Iš pradžių įsiurbimo ir išmetimo kanalai neatrodė akivaizdžiai netinkami, tačiau išsamesnė apžiūra atskleidė neįprastus degimo kamerų kontūrus ir abejotiną kai kurių vietų apdirbimą.

Šioje istorijoje svarbu neapsigauti dėl supaprastinto paaiškinimo, esą pati širdį primenanti degimo kameros forma būtinai reiškia defektą. Vertinant galvutę reikia atsižvelgti į konkrečią konstrukciją, matmenis, perėjimus ir bandymų rezultatus. Vien palyginimas su geometrine figūra neleidžia nustatyti, ar dalis kokybiška.

Todėl daug svarbesnė tapo kita patikros dalis – sandarumo ir oro srauto matavimai.

Sandarumo bandyme įsiurbimo pusė pasirodė prasčiau

Atliekant vakuuminį bandymą išmetimo pusė pasirodė patenkinamai, tačiau įsiurbimo pusės rezultatas specialisto netenkino. Apžiūrėdamas komponentus jis taip pat atkreipė dėmesį į vožtuvų ir jų lizdų apdirbimą, aštrius perėjimus bei spyruoklių charakteristikas.

Dar viena jo pastaba buvo susijusi su ribotu tarpu tarp vožtuvo spyruoklės lėkštelės ir sandariklio. Specialisto vertinimu, tai kartu su naudojamomis spyruoklėmis riboja galimus derinius su paskirstymo velenais.

Tai svarbi aplinkybė žmogui, kuris tokias galvutes perka kaip variklio tobulinimo dalį. Skelbime pateiktas suderinamumas dar neatsako į visus klausimus apie konkrečią variklio komplektaciją.

Oro srauto matavimas nuvylė labiausiai

Galvutę patikrinus oro srauto stende, E. Weingartnerio vertinimas liko neigiamas. Jo išvada – iš šio komplekto nereikėtų tikėtis tokio rezultato, dėl kurio paprastai renkamasi „Vortec“ tipo atnaujinimas.

Tačiau čia būtina išlaikyti aiškią bandymo ribą. Galvutės nebuvo išbandytos veikiančiame variklyje, todėl nenustatytas konkretus galios pokytis, degalų sąnaudos ar ilgalaikis patikimumas. Negalima teigti, kad jos būtinai sugadintų variklį arba kad sumontuotas automobilis neišvengiamai važiuotų prasčiau.

Atlikta patikra suteikė pagrindą abejoti konkrečių dalių kokybe ir jų tinkamumu norimam projektui. Tai reikšminga išvada, tačiau ji nėra visų „Temu“ parduodamų automobilių komponentų bandymas.

Pigiausia detalė gali pakeisti visą remonto sąmatą

Šis atvejis primena, kodėl variklio remonto biudžeto neverta vertinti vien pagal internetinėje parduotuvėje matomą kainą. Prie detalės prisideda patikra, montavimas, tarpinės, kitos reikalingos medžiagos ir darbas. Jei prieš montuojant paaiškėja, kad komponentui reikia papildomo apdirbimo, pradinis kainos pranašumas gali sumažėti.

Dar nepalankesnė situacija susidarytų trūkumus pastebėjus tik surinkus variklį. Vis dėlto šioje istorijoje tokios papildomos išlaidos nebuvo apskaičiuotos, todėl priskirti mechanikui konkrečią remonto sąskaitą būtų nepagrįsta.

Perkant tokias dalis verta iš anksto išsiaiškinti, kas jas pagamino, kokie pateikiami techniniai duomenys ir ar pasirinktas specialistas sutiks jas montuoti. Užrašas „surinkta“ arba „paruošta montuoti“ neturėtų pakeisti patikros. E. Weingartnerio apžiūrėto komplekto atveju būtent ji leido abejones pastebėti dar prieš dalims atsiduriant variklyje.