Ryte dyzelis burzgia kaip traktorius? Štai kas vyksta variklyje ir kada laukti, kol sušils, jau nepakanka

Šaltą rytą užvestas dyzelinis variklis dažnai skamba šiurkščiau nei po ilgesnės kelionės: aiškiau girdisi kalenimas, juntama daugiau vibracijos. Tačiau stipraus purtymosi, ilgai trunkančio užvedimo ar tirštų dūmų nereikėtų automatiškai nurašyti žiemai. Svarbiausia atskirti įprastą šalto variklio darbą nuo požymių, kad šalčiai išryškino gedimą.

Pažįstama situacija: pasukate raktelį arba paspaudžiate užvedimo mygtuką, variklis užsiveda, tačiau pirmomis akimirkomis jo garsas visai kitoks nei vakar, kai grįžote namo. Vėliau darbas pasidaro tolygesnis, kalenimas prityla.

Tam yra fizikinis paaiškinimas. Dyzeliniame variklyje degalus uždega suspaudžiant įkaitintas oras. Kai per naktį atšąla ir variklis, ir įsiurbiamas oras, pirmiesiems degimo ciklams susidaro sunkesnės sąlygos. Būtent todėl šaltam dyzeliui svarbi tinkamai veikianti kaitinimo sistema.

Garsą lemia tai, kaip greitai cilindre kyla slėgis

Tarp degalų įpurškimo ir jų užsidegimo praeina labai trumpas laikas, vadinamas užsidegimo delsa. Per jį degalai išpurškiami, garuoja ir maišosi su oru. Šaltomis sąlygomis pasiruošimas degimui gali užtrukti ilgiau, nes šaltos degimo kameros sienelės sugeria dalį šilumos.

Kol prasideda degimas, gali susikaupti didesnis paruošto mišinio kiekis. Jam sparčiai sudegus, slėgis cilindre kyla staigiau, todėl girdimas ryškesnis dyzelio kalenimas. Įšilus sąlygos keičiasi, ir variklio garsas paprastai švelnėja.

Šio reiškinio nereikėtų tiesiog vadinti tokia pačia detonacija, apie kurią kalbama benzininio variklio atveju. Dyzelio triukšmui itin svarbi įpurškimo ir degimo eiga, todėl variklių valdymo sistemos ją reguliuoja pagal darbo sąlygas. Šaltam varikliui ilgesnę užsidegimo delsą gali kompensuoti ir kitoks įpurškimo laikas.

Kodėl naujesni dyzeliai dažnai dirba švelniau?

Svarbu ne vien tai, kiek degalų patenka į cilindrą. Ne mažiau reikšmės turi, kada ir kokiomis porcijomis jie įpurškiami.

Šiuolaikinėse „common rail“ sistemose vieno ciklo degalų kiekis gali būti padalytas į kelis įpurškimus. Nedidelis pradinis įpurškimas padeda sušvelninti pagrindinio degimo pradžią ir sumažinti kalenimą. Pavyzdžiui, „Bosch“ savo sistemose tylesnį degimą sieja su galimybe atlikti kelis atskirus įpurškimus per vieną ciklą.

Todėl skirtingų dyzelinių automobilių garsas šaltą rytą gali gerokai skirtis. Vienas kalens ryškiau, kitas darbą sušvelnins greičiau. Tačiau net ir senesnio automobilio savininkui svarbiausias palyginimas yra su tuo, kaip jo variklis veikė anksčiau panašiomis sąlygomis.

Kaitinimo žvakės gali dirbti ir užgesus lemputei

Prietaisų skydelyje užgesęs kaitinimo simbolis nebūtinai reiškia, kad žvakės jau visiškai išjungtos. Daugelyje variklių naudojamas kaitinimas ir po užvedimo – jis padeda palaikyti stabilesnį degimą, mažinti triukšmą bei nesudegusių degalų kiekį, kol variklis šyla.

Todėl kaitinimo žvakių paskirtis nesibaigia tą akimirką, kai starteris nustoja sukti. Jų ar valdymo sistemos sutrikimas gali pasireikšti ir tuo, kad užsivedęs variklis kurį laiką dirba netolygiai.

Dėl to nevertėtų aklai vadovautis patarimu kiekvieną šaltą rytą kelis kartus įjungti ir išjungti degimą. Skirtingų automobilių kaitinimo valdymas skiriasi, o papildomas ciklas nepataiso neveikiančios žvakės. Užvedimo tvarką reikia rinktis pagal konkretaus automobilio instrukciją.

Ar prieš važiuojant būtina laukti minutę?

Universali taisyklė „kiekvieną dyzelį bent minutę šildyti vietoje“ netinka visiems automobiliams. Kaip ir patarimas stovėti tol, kol temperatūros rodyklė pasieks įprastą padėtį.

Pavyzdžiui, „Kia“ dyzelinio variklio užvedimo instrukcijoje nurodoma palaukti, kol užges kaitinimo indikatorius, užvedant nespausti akceleratoriaus ir nepradėti nuo staigaus greitėjimo. Šaltam turbokompresoriumi aprūpintam varikliui numatytos kelios sekundės tuščiosios eigos tepimui užtikrinti, o toliau rekomenduojama važiuoti saikingais sūkiais.

Vairuotojui tai reiškia paprastą veiksmų seką: laikytis savo automobilio užvedimo nurodymų, leisti darbui stabilizuotis, užsitikrinti gerą matomumą pro langus ir pradėti važiuoti ramiai. Pirmaisiais kilometrais nereikėtų bandyti variklio galios ar spausti akceleratoriaus tam, kad jis greičiau „prasidirbtų“.

Degalų problema prasideda ne nuo „virtimo vašku“

Šaltyje dyzelinas gali prarasti gerą takumą dėl besiformuojančių parafino kristalų. Jie gali užkimšti degalų filtrą ir apriboti tiekimą, todėl variklis sunkiai užsiveda, praranda galią arba užgęsta. Tai kita problema nei įprastas šalto variklio kalenimas.

Svarbu naudoti temperatūrai tinkamus sezoninius degalus ir laikytis filtro priežiūros reikalavimų. Žieminių degalų savybės bei tinkami priedai padeda kontroliuoti kristalų susidarymą ir jų poveikį filtrui, tačiau visi degalai neturi vienodos atsparumo šalčiui ribos.

Kada jau verta registruotis į servisą?

Didesnio dėmesio reikia, jeigu variklį užvesti darosi vis sunkiau, jis užsivedęs smarkiai purtosi, gęsta arba ilgai leidžia neįprastus dūmus. Taip pat tuomet, kai garsas ryškiai pasikeitė, nors lauko temperatūra panaši į ankstesnių rytų.

Tokius simptomus gali sukelti kaitinimo sistemos sutrikimai, nepakankamas sukimo greitis užvedant, degalų įpurškimo ar kompresijos problemos. Vien iš garso patikimai nuspręsti, kurią detalę keisti, nepavyks. „Denso“ tarp galimų kaitinimo žvakių gedimo požymių nurodo sunkų užvedimą, netolygią tuščiąją eigą ir baltus dūmus, kartu pabrėždama, kad panašius simptomus gali sukelti ir kiti sutrikimai.

Jeigu automobilis anksčiau užsivesdavo lengvai, o dabar kas rytą reikalauja vis ilgesnio bandymo, laukti stipresnio šalčio neverta. Servisui pravers ir trumpas pirmojo užvedimo vaizdo įrašas: atvažiavęs jau šiltu automobiliu vairuotojas ne visada gali parodyti tai, kas ryte kėlė nerimą.